Pomėgis
Gargždiškis konstruoja plieno žirgą
Per trejus metus subrandinęs idėją ir po truputį prie jos pripratinęs žmoną Sigitą, gargždiškis Arūnas Valius jau treti metai gaminasi motociklą, su kuriuo ateinantį pavasarį tikisi dalyvauti baikerių šventėje.
“Smalabambio“ mama nenorėjo
Didžiąją savo laisvalaikio dalį garaže „Minijos“ sodų bendrijoje praleidžiantis policijos pareigūnas Arūnas Valius prisipažįsta, kad vaikystėje mama labai jį saugojo, net dviratį nupirko, kai jau buvo gerokai paaugęs. „Mama nenorėjo, kad būčiau, pasak jos „smalabambis“, stengėsi sudominti „švariais“ mokslais“, – neslepia Arūnas. Nepaisant mamos pastangų, technika traukė vaikiną, tad įsigijo radijo aparatūros montuotojo specialybę. Traukė ir motociklai, domėjosi jais, dumdavo į baikerių susibūrimus.
Arūnas sako, jog baikeriai skirstosi į tris grupes. Turtingieji konkuruoja tarp savęs motociklų kainomis. „Štai neseniai parlamentaras A. Bosas pirmavo tarp jų galingu 800 tūkst. Lt kainavusiu motociklu, tačiau netruko atsirasti konkurentas už 1 mln. iš JAV motociklą parsigabenęs“, – pateikia Arūnas turtingųjų konkurencijos pavyzdį. Lakstantys dundančia ir dūmijančia iš bet kokio laužo vos ne kirviu susikalta šiaip taip važiuojančia pabaisa vadinami driskiais. Arūnas sakosi priklausąs konstruktorių, restauratorių grupei. Motociklą jis kuria vos ne kaip gyvą organizmą, atidžiai parinkdamas ar pats gamindamas kiekvieną jo varžtelį ir stebėdamas bei įsiklausydamas, kaip nauja detalė sutaria su jau esančiomis.
Pažįsta kiekvieną veržlę
Kai naujasis plieno žirgas mintyse, planuose ir daugybėje brėžinių įgijo ryškius kontūrus, kai žmona Sigita ne tik susitaikė su mintimi, kad vyras, nors ir garaže, bet bus namuose, Arūnas nusprendė įsigyti naudotą motociklą „Dnepr 10“. „Skelbiau spaudoje ir internete. Gavau daugybę pasiūlymų, kai kurių kainos buvo kosminės. Galų gale suradau „įkandamą“, 1989 metų gamybos“, – neslėpdamas, kad šis jo pomėgis nepigiai kainuoja, pasakojo Arūnas. Tokia buvo pradžia. Tada susikomplektavo įrankius, ir prasidėjo darbas. Metai, antri, treti… Postsovietinis serijinės gamybos „Dnepr“ pamažu virto grakščiu plieno žirgu net su vėjyje skriejančiais odos karčiais.
Šiandien jau viskas esą perdirbta. Tiesa, akumuliatorius dar prie sėdynės pritvirtintas, o degalų bakeliu tarnauja paprasta skardinė. Kitokių keistenybių pašalinė akis nepastebi, o pats motociklo kūrėjas nerodo. Pasako tik, kad motociklą ardė ir vėl montavo ne mažiau kaip 20 kartų, tad pažįsta kiekvieną veržlytę. Neatskleidžia, ir kokį vardą duos savo draugui, nes dar tvirtai neapsisprendė. Vardas bus oficialus, jį užregistruos, nes toks motociklas – vienintelis Lietuvoje, o gal net ir pasaulyje?
Traukia bendraminčiai
Arūnas kartu su žmona Sigita dalyvauja pavasariais vykstančiose baikerių šventėse Kaune. Ateinantį pavasarį Arnas žada savo motociklu ten nukakti. Sigita važiuosianti automobiliu, mat reikia vežtis daug įrangos bei kitokių reikmenų. „Sunku apsakyti jausmą, kai esi tūkstančių bendraminčių būryje, – sako Arūnas, dalindamasis prisiminimais apie motociklų apžiūras. – Daugiausia dėmesio susilaukia rekonstruoti, perdirbti motociklai. Žmonės ginčijasi, dalijasi mintimis, aiškinasi. Nuostabu“.
– Planuoju steigti klubą, ieškau bendraminčių, – neslepia drąsių minčių vyras. – Be to, norėčiau pasigaminti galingesnį motociklą, tad mintys vis dažniau sustoja prie triračio.
Jadvyga SURPLIENĖ
