Politinis katilas verda: nesusitarus gresia priešlaikiniai rinkimai

Rajono politinis gyvenimas toliau kaista, takoskyra tarp tiesiogiai gyventojų išrinkto mero ir naujai susiformavusios valdančiosios daugumos vis ryškesnė. Vietos politiniai lyderiai vienas po kito platina kritika persunktus politinius pranešimus socialiniuose tinkluose. Gyventojai nerimauja, ar nenueis vėjais rajone vykdomi darbai, kai viešąjį interesą galimai stelbia politinės ambicijos. Ar neprireiks tiesioginio valdymo, priešlaikinių rinkimų? – teiraujasi jie.

Ultimatumų kalba

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas atvirai teigia, kad naujieji valdantieji – liberalai, konservatoriai, socialdemokratai ir socialdarbiečiai – pradeda kalbėti ultimatumų kalba. „Gavau raštą su krūva reikalavimų. Ne prašymų, ne siūlymų, o reikalavimų. Tai tiek iš to konstruktyvumo, kuriuo nuolat mojuojama. Bet pastaruoju metu taip ir vyko darbas jau buvusioje koalicijoje. Nuolatiniai ultimatumai ir reikalavimai buvo tapę kasdienybe“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo meras.

Anot jo, dabar penkioliktukas tiek nekantrauja, kad reikalauja sušaukti neeilinį Tarybos posėdį ir jame tvirtinti vicemerą ir direktorių (vietoj atleistų Violetos Riaukienės, Artūro Bogdanovo – aut. past.). „Pirmiau pasiskelbę žiniasklaidoje, nepristatę šių kandidatūrų man, jie reikalauja šiuos žmones paskirti į svarbius postus“, – dėstė meras. Jo teigimu, tuo pačiu bandoma draskyti ir jo komandą, naikinti Sekretoriato etatus. Argumentai – veikla neefektyvi, bus sutaupyta lėšų. Bet už to esą slypi pats paprasčiausias naujųjų valdančiųjų noras keršyti ir silpninti jį kaip merą. „Jei jau kalbame apie taupymą. Tai reikia rimtai pagalvoti: gal Savivaldybei užtenka vieno vicemero bei vieno direktoriaus pavaduotojo, tikrai sutaupysime daugiau nei atleidus Sekretoriato darbuotojus“, – svarsto rajono vadovas.

Kretingos rajono braižas

Mero patarėjas komunikacijai Jevgenijus Bardauskas, paprašytas detalizuoti naujos valdančiosios daugumos reikalavimus, informavo: „Buvo gautas penkiolikos Tarybos narių raštas su reikalavimu per dvi savaites nuo rašto gavimo surengti neeilinį Tarybos posėdį, kuriame būtų svarstomi šie klausimai: 1. Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo (siūlomas dabartinis Administracijos direktoriaus pavaduotojas liberalas Justas Ruškys); 2. Dėl J. Ruškio atleidimo iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų; 3. Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo (siūloma socialdemokratė Ligita Liutikienė); 4. Dėl Tarybos ir mero sekretoriato sudarymo ir pareigybių skaičiaus nustatymo pakeitimų.“

„Kad jie taikysis į mano komandą, nebuvo jokia staigmena. To laukėme ir tikėjomės, nes penkioliktuko braižas toks, kaip ir Kretingos rajone, kur taip pat konservatoriai atleidinėja mero komandą. Tik Kretingos meras rankų nenuleido, kreipėsi į teismą ir jau pasiekė pirmąją pergalę. O tai nuteikia labai optimistiškai“, – komentavo meras B. Markauskas. Kretingos rajone dar Naujųjų metų išvakarėse meras Antanas Kalnius (visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“) liko be valdančiosios daugumos taryboje. Ten naujoje valdančioje daugumoje – konservatoriai su liberalais ir socialdemokratais.

Nepasitiki Sekretoriatu

Į mero pasisakymą feisbuke sureagavo Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Nerijus Galvanauskas: „Mere, mes Jums skambinome kelis kartus, susitikome kelis kartus. Kandidatūras pristatėme prieš dvi savaites, per paskutines dvi savaites su pasiūlytais kandidatais bendravote daugiau nei su mumis. Žodžiu prašėme teikti kandidatus jau praėjusiame Tarybos posėdyje, bet Jūs atsisakėte. Sakėme, kad abi pusės vadovausis reglamentu, kuriame aiškiai nurodyta, kad Tarybos nariai rašo reikalavimą sušaukti Tarybos posėdį, o ne prašymą.“

N. Galvanausko nuomone, kurią pats paviešino taip pat savo „Facebook“ paskyroje, stebint mero komandos, Sekretoriato veiksmus, susidaro įspūdis, kad į kėdes kabinamasi dantimis ir nagais. „Nebepasitikime mero komanda Sekretoriate ir teiksime sprendimą Tarybai dėl politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų (mero patarėjų, Sekretoriato vadovo) etatų sumažinimo. Laikinai sekretoriato vadovo funkcijas galbūt galėtų vykdyti vienas iš Savivaldybės administracijos skyriaus vedėjų. Ne tik intrigų bus mažiau, bet ir Savivaldybės biudžetas sutaupys per 100 tūkst. eurų per metus. Noriu pabrėžti, kad pačiu meru pasitikime ir matome galimybę glaudžiai dirbti kartu ateityje“, – rašė jis.

Versijos skirtingos

Savą versiją socialiniame tinkle dėl rajone kunkuliuojančių politinių aistrų šią savaitę pateikė ir konservatorių lyderė Rasa Petrauskienė. Anot jos, patys „valstiečiai“ atsakingi už buvusios koalicijos griūtį. Sausį prie LVŽS frakcijos prisijungė du nauji nariai, nepasitarus su kitais koalicijos partneriais. „Vasarį „valstiečiai“ pateikė TS-LKD frakcijai pasiūlymą – jei norite papildomo vicemero posto – sutikit su sąlyga atsisakyti liberalų koalicijoje. Tapo aišku, kad formuojama nauja valdančioji koalicija, tik jau be liberalų sąjūdžio atstovų. Atsisakėme. Čia jau mums, konservatoriams, pasirodė nesąžininga, o ir pagrindo nebuvo“, – dėstė ji.

Frakcijos „Bendra“ pirmininko Vaclovo Macijausko išplatinta nuomonė kitokia: „Kaip suprantate, ir koalicija sugriuvo dėl liberalų noro nesitarus valdyti, gaila, kad konservatoriai nuėjo jiems už pavadėlio, nors tarp jų tikrai yra padorių ir už rajono klestėjimą pasisakančių žmonių. Niekas nepaneigs, kad buvo bandoma apraminti liberalų atstovų nesiskaitymą su aplinka ir apie tai mes, gerb. Nerijau, kalbėjome kelis kartus. Vietoje to, kad pakeistumėte elgesį, Jūs pakeitėte bendrakeleivius. Tik klausimas, ar jiems Jūsų elgesys neapkars?“ Jis ragino naują valdančiąją daugumą ieškoti kompromisų.

Tokia kritika neliko be atsako. „Dėl liberalų atstovų veiksmų – Vaclovai, visi koalicijos partneriai suprato tavo silpnybę – begalinį norą tapti vicemeru ir iš jo išplaukiančią kritiką liberalams“, – atsakydamas rašė N. Galvanauskas.

Karšti politikų pasisakymai socialiniame tinkle išprovokavo įvairias žmonių reakcijas. „Tragedija, rajono reikalai nulinėje vietoje. Dabar svarbiausias dėdžių ir tetų karas!“ – komentavo Jurgita. „Toks jausmas, kad Klaipėdos rajonu nepasidalina. Gal kokių naudingų iškasenų yra?“ – teiraujasi Inga.

Verta žinoti

• Politinių rietenų tiek, kad opozicijoje esantis Sigitas Karbauskas sunerimo, ar neprireiks rajone tiesioginio valdymo ir priešlaikinių Tarybos ir mero rinkimų. „Banga“ kreipėsi į LR Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto Biuro vedėją Liną Milonaitę, kad paaiškintų, kada galimas toks scenarijus.
• L. Milonaitė atkreipė dėmesį į Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą vieną iš mero įgaliojimų: „4) reglamento nustatyta tvarka pristato, derina ir teikia savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu), <…> kandidatūras, <…>“. Mero pavaduotojas turi būti paskirtas per 2 mėnesius, Administracijos direktorius, pavaduotojas – per 3 mėnesius.
• „Tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas Seimo nutarimu, jeigu „savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nepaskiria mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų).“ Motyvuotą siūlymą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje (tuo pagrindu, kai laiku nepaskiriami vicemerai, administracijos direktorius ir pan.) Seimui teikia Vyriausybė, Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinusi pagrindo buvimą. Tai ilga procedūra.
• Jei įvedamas tiesioginis valdymas, Seimas iškart paskiria naujų rinkimų datą tiek Tarybos, tiek mero.
• „Visos šios įstatymų nuostatos sudaro sistemą, kuri įgalina Savivaldybės tarybą ir merą ieškoti politinio sutarimo, nežiūrint to, ar Tarybos dauguma ir meras yra tų pačių pažiūrų, ar ne. Situacijoje, kai meras nėra valdančiosios daugumos dalis, rasti politinį sutarimą yra sudėtingiau, tačiau bendruomenės interesas turėti veikiančią demokratiškai išrinktą vietos valdžią turėtų būti aukščiau politinių nesutarimų“, – aiškino Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto Biuro vedėja L. Milonaitė.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo