Po to, kai rašėme
Klaipėdos gatvės istorija tęsiasi: žadėtų milijonų nėra
Su kiekviena diena į nesusipratimų liūną ji klimpsta vis giliau. Taip, deja, tai apie Gargždų miesto Klaipėdos gatvę. „Bangos“ puslapiuose jau rašėme, kad nors 9,3 mln. Lt atsiėjusi gatvės rekonstrukcija jau baigta, ji vis dar nėra pripažinta tinkama naudoti. Ir tai dar ne viskas, rangos darbus atlikusi UAB „Hidrostatyba“ iki šiol negavo visų rajono Savivaldybės pažadėtų milijonų, todėl jau kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo.
Pradžių pradžia
Apie viską iš pradžių. Lapkričio 8 d. „Bangoje“ buvo išspausdintas straipsnis apie Klaipėdos gatvės rekonstrukciją ir ją lydinčius nesusipratimus. Minėtame straipsnyje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius tikino, kad gatvė nėra pripažinta tinkama naudoti, nes iškilo nesutarimų tarp Lietuvos Respublikos Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų. „Klaipėdos gatvė yra valstybinės reikšmės krašto kelias (Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai). Atsižvelgiant į šį faktą, konkursą 7 m pločio asfalto dangai patiesti ir darbus organizuoti rengė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. O likusia asfalto danga, šaligatviais, aikštelių sutvarkymu, dviračių takais, šviestuvais ir t. t. rūpinosi Savivaldybė. Todėl derinimas užtruko: Susisiekimo ir Aplinkos ministerijos dabar nesutaria, kas turi skirti komisiją, pripažinsiančią statinį, tinkamą naudoti“, – sakė Č. Banevičius. Atsirado tarsi du šeimininkai: 7 m pločio asfalto dangos, kuria padengtas krašto kelias, – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, o likusios gatvės, prieigų ir kt. – rajono Savivaldybė.
Rangovo pozicija
Po minėtos publikacijos „Bangos“ korespondentė sulaukė „Hidrostatybos“ pasiūlymo susitikti su bendrovės generaliniu direktoriumi Pranu Šidiškiu ir išgirsti Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos rangovo poziciją. Anot P. Šidiškio, nesusipratimų Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos istorijoje yra nemažai. „Pirmiausia nesuprantama, kaip ta pati Klaipėdos gatvė gali būti ir valstybinės reikšmės krašto kelias. Juk jei mano vardas Petras, tai, vadinasi, ne Jonas. O jei tai Klaipėdos gatvė – tai Klaipėdos gatvė, o ne krašto kelias“, – kiekvienam suprantamai aiškina P. Šidiškis. Vis dėlto šiuo metu Klaipėdos gatvė yra ir valstybinės reikšmės krašto kelias. Nors tokių atvejų Lietuvoje daug, P. Šidiškiui tai atrodo nelogiška: „Paaiškinimas vienas – kažkam tai labai naudinga.“
Vieną nesusipratimą lydi kitas nesusipratimas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbia konkursą rekonstrukcijos rangos darbams atlikti. Jį laimi UAB „Hidrostatyba“. Visus rangos darbus atlieka ši bendrovė, išskyrus minėtą 7 m pločio asfalto dangos tiesimą. „Todėl atsirado nesutarimų tarp ministerijų, kas turi skirti komisiją, pripažinsiančią statinį, tinkamą naudoti“, – dar kartą priminė susiklosčiusią situaciją pašnekovas. Anot jo, nesuprantama, kaip ministerijos iki šiol neišsprendė susiklosčiusios situacijos: „Reikėtų atkreipti dėmesį į šių ministerijų ministrų, manau, neatsakingą darbą.“
Dėl skolos kreipėsi į teismą
Dar daugiau sumaišties sukėlė Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos istoriją pradėjusi tirti Specialiųjų tyrimų tarnyba. „Dabar visi kratosi atsakomybės, bėga į krūmus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu jau buvo sudaryta komisija. Būtent ji turėjo pripažinti statinį, tinkamą naudoti. Tačiau vėliau komisija buvo panaikinta. Rangovas atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Nors visi darbai atlikti, užsakovas – Klaipėdos rajono savivaldybė – nesumoka likusių pinigų. Savivaldybė bendrovei iki šiol yra skolinga apie 2 mln. Lt. Tai mūsų sąžiningai uždirbti pinigai, todėl kreipėmės į teismą, skola turi būti išieškota“, – sakė „Hidrostatybos“ generalinis direktorius. Pasak jo, kitos išeities nebuvo. Darbuotojams reikia mokėti atlyginimus, jie turi išlaikyti šeimas, todėl laukti nebebuvo galima.
Savivaldybės vadovų mintys
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas ir Administracijos direktorius Česlovas Banevičius teigė, kad kol kas atsiskaityti su rangovu neturi galimybių. „Tik kai gatvė bus pripažinta tinkama naudoti, gausime likusias Europos Sąjungos skirtas (apie 1,9 mln. Lt) lėšas, kurias administruoja Transporto investicijų direkcija. Kai lėšos bus pervestos į mūsų sąskaitą, jas nedelsdami pervesime rangovui – UAB „Hidrostatyba“, – sakė Savivaldybės vadovai. Jie teigė, kad rangos sutartyje su UAB „Hidrostatyba“ galutinis apmokėjimas rangovui už atliktus darbus yra numatytas, kai statinys bus pripažintas tinkamas naudoti. O kol kas taip nėra. Anot mero, Susisiekimo ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vis dar nesutaria, kas turi skirti komisiją. „Manau, susisiekimo ministras turėtų pasirašyti įsakymą, kuriuo įgaliotų Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos sudaryti komisiją“, – svarstė V. Dačkauskas.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija rangos sutartį pasirašė su UAB „Hidrostatyba“. Atliktų ir priimtų darbų vertė per 9,1 mln. Lt. Nors visi darbai atlikti, Savivaldybė bendrovei iki šiol nesumokėjo apie 2 mln. Lt.
Agnė ADOMAITĖ
