Permainos

Klaipėdos regiono gyventojai patyrė ES fondų naudą

Pagal regioninio planavimo priemones Klaipėdos apskrityje iki šių metų birželio iš viso buvo pateiktos 452 paraiškos. Iš jų finansuoti patvirtinti 232 projektai. Jiems iš viso skirtas vieno milijardo 315 milijonų litų finansavimas. Šiuo metu jau yra įgyvendinami 204 projektai už vieną milijardą 231 milijoną litų. Vienas sėkmingiausių ES struktūrinių fondų įsisavinimo pavyzdžių Klaipėdos regione – praėjusiais metais Drevernoje pastatyta nauja prieplauka.

Sėkmingas pavyzdys – Drevernos prieplauka

Tokie duomenys buvo pateikti Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „ES struktūrinės paramos teikiamos galimybės ir nauda“, kurioje pasidžiaugta sėkmingu Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimu Klaipėdos regione. Pranešimus skaitę lektoriai supažindino su įvairiais Klaipėdos regione iš ES lėšų įgyvendinamais projektais bei priminė, kaip sėkmingiau pasinaudoti ES teikiamomis struktūrinės paramos galimybėmis. Gausiai į konferenciją susirinkusiems dalyviams iš visos Klaipėdos apskrities apie ES struktūrinės paramos teikiamas galimybes ir naudą pasakojo Finansų ministerijos Veiksmų programų viešinimo skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Šilinskaitė. Ji teigė, kad apie 2007-2013 metų ES struktūrinius fondus yra girdėję 75 proc. šalies gyventojų. Asmeniškai struktūrinių fondų naudą jaučia 60 proc. gyventojų. Labiausiai nauda jaučiama transporto, švietimo, sveikatos priežiūros, žemės ūkio srityse. G. Šilinskaitė pasakojo, kad daugiausia ES struktūrinės paramos yra skiriama pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Antroje vietoje – Ekonomikos augimo veiksmų programa, t. y. investicijos į ūkio plėtrą, turizmo objektų atnaujinimą ir pan. Pagal regionus daugiausia paramos tenka Vilniaus apskričiai. Po jos rikiuojasi Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskritys.

Apie ES struktūrinių fondų įsisavinimą Klaipėdos regione kalbėjo Lietuvos verslo paramos agentūros Klaipėdos ir Tauragės skyriaus vedėjas Žilvinas Balsevičius. Kaip vieną sėkmingiausių projektų jis paminėjo mūsų rajone įgyvendintą projektą „Turizmo plėtra Minijos žemupyje ir Kuršių marių vandens trasose“, kurio metu buvo įrengta nauja prieplauka Drevernoje.

Itin sėkmingu ES struktūrinių fondų teikiamos paramos įsisavinimu Klaipėdos uoste džiaugėsi Lietuvos valstybinio jūrų uosto direkcijos planavimo skyriaus viršininkė Audinga Jokūbauskienė.

Įgyvendinami 232 projektai

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Struktūrinių fondų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Klaipėdos apskrityje Vilija Malakauskienė supažindino su ES struktūrine parama pagal regioninio planavimo priemones Klaipėdos regione. Pasak jos, pagal paskelbtas regionines priemones Klaipėdos regionui numatyta ES struktūrinė parama sudaro 190 milijardų 412 milijonų litų.

Pagal regioninio planavimo priemones Klaipėdos apskrityje iki šių metų birželio iš viso buvo pateiktos 452 paraiškos. Iš jų finansuoti patvirtinti 232 projektai. Jiems iš viso skirtas vieno milijardo 315 milijonų litų finansavimas. Šiuo metu jau yra įgyvendinami 204 projektai už vieną milijardą 231 milijoną litų. Daugiausia ES lėšų Klaipėdos apskrityje skirta pagal priemones „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“ ir „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinamiems projektams.

Viešoji nuomonė teigiama

V. Malakauskienė konferencijoje taip pat pristatė atliktą Klaipėdos apskrities 2007-2013 m. regionų projektų planavimo ir įgyvendinimo sistemos tyrimą, kuris atskleidė teigiamą tyrime dalyvavusių respondentų požiūrį į regioninio planavimo būdu įgyvendinamus projektus. „Absoliuti dauguma respondentų (beveik 95 proc.) įvardijo, jog ES paramos regioninio planavimo lėšos yra labai naudingos tiek konkrečiai savivaldybei, tiek visai Klaipėdos apskričiai“, – tyrimo duomenis pristatė specialistė. Atlikus tyrimą nustatyta, kad be Europos Sąjungos Klaipėdos regionui skiriamos paramos įvairių objektų sutvarkymo ir plėtros tikimybė būtų 60 proc. mažesnė.

Tyrimo metu respondentų teirautasi ir apie ES paramos regioninio planavimo lėšų Klaipėdos regione pasiskirstymo efektyvumą. „Beveik pusė respondentų (47,22 proc.) teigė manantys, kad lėšos Klaipėdos regione yra paskirstomos efektyviai. Net 91,7 proc. tyrime dalyvavusių respondentų regioninio planavimo būdu įgyvendintus projektus vertina teigiamai“, – džiaugėsi V. Malakauskienė.

Milda JUDELYTĖ