Permainos

Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka įvėlė painiavos


Nuo liepos 1 dienos pasikeitė specialiųjų poreikių nustatymo tvarka. Anksčiau sprendimus dėl šių poreikių nustatymo priimdavo prie gydymo įstaigų esančios gydytojų konsultacinės komisijos, o nuo liepos 1 dienos specialiuosius poreikius nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaip ir visada, pasikeitus vienai ar kitai tvarkai, neišvengiama nesusipratimų. Su naujosios tvarkos niuansais susidūręs Klaipėdos rajono gyventojas kreipėsi į „Bangos“ redakciją prašydamas išsiaiškinti jo situaciją bei apie naująją tvarką informuoti kitus pacientus.


Pateko į aklavietę


Į „Bangos“ redakciją paskambinęs Sergėjus Atkočiūnas guodėsi, kad kreipęsis į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susidūrė su didelėmis problemomis. „Mano 83 metų tėtį po infarkto slaugome namuose. Jam reikia nustatyti specialiąją nuolatinę slaugą. Dėl jos nustatymo teko kreiptis į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos teritorinį skyrių. Norėdami pateikti reikiamus dokumentus su žmona prie registratūros eilėje prastovėjome dvi valandas. O pagaliau priėjus prie konsultantės paaiškėjo, kad ji dokumentų priimti negali. Mums buvo paaiškinta, kad juos turi pateikti pats sergantis asmuo arba mes turime turėti notaro patvirtintą įgaliojimą, kad jo vardu turime teisę dokumentus pateikti“, – pasakojo vyras. Pašnekovas teigė šioje situacijoje patekęs į aklavietę, mat tėtis yra sunkus ligonis, pats nuvažiuoti ir pateikti dokumentų negali. „Nebent turėtume jį su neštuvais nešti iki registratūros langelio“, – ironiškai šmaikštavo vyriškis. Kadangi sutrikęs ligonio sąmoningumas, notarai atsisako išrašyti ir įgaliojimą, su kuriuo S. Atkočiūnas galėtų pateikti dokumentus, reikalingus tėčio specialiajai nuolatinei slaugai nustatyti. „Kaip supratome, vienintelis kelias yra kreiptis į teismą, kad jis nustatytų, ar tėtis yra veiksnus, ar ne. Neaišku, kiek užtruks teisinės procedūros, o slaugos mums reikia ne po pusės metų, o dabar“, – kalbėjo vyras.


Laikėsi įstatymo


Paskambinus į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinį skyrių paaiškėjo, kad darbuotojai, nepriimdami S. Atkočiūno dokumentų, buvo teisūs, nes taip elgtis juos įpareigoja įstatymas. Klaipėdos II teritorinio skyriaus vedėjas Mindaugas Gylys sakė, kad dokumentus į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos teritorinį skyrių pateikti turi pats asmuo, o jei jis to negali padaryti, tada dokumentus pateikiantys asmenys turi turėti notaro patvirtintą įgaliojimą veikti to žmogaus vardu. Tačiau, pasak M. Gylio, yra ir kitas kelias – visus reikalingus dokumentus į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos teritorinį skyrių galima išsiųsti registruotu paštu. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą registruotu paštu siunčiamų dokumentų originalų kopijos įstatymų nustatyta tvarka turi būti patvirtintos notaro, seniūno arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno. Pateikus visus reikalingus dokumentus specialieji poreikiai nustatomi asmeniui dalyvaujant Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos teritoriniame skyriuje arba jį apžiūrint namuose tais atvejais, kai prognozuojama, kad jam gali būti nustatytas nuolatinės slaugos poreikis ir jis negali atvykti į teritorinį skyrių.


Išeitis – dokumentus siųsti registruotu paštu


Gargždų PSPC Šeimos klinikos vedėja Irena Stankuvienė teigė, kad S. Atkočiūno tėtį gydančiai Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai Palmai Lesiūnienei patarė, kad vyras visų reikalingų dokumentų patvirtintas originalų kopijas į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos teritorinį skyrių nusiųstų registruotu paštu. „Natūralu, kad nuo liepos 1 dienos pasikeitus specialiųjų poreikių nustatymo tvarkai kils nesusipratimų, kol tiek pacientai, tiek tarnybos darbuotojai pripras prie naujosios tvarkos. Vis dėlto manau, kad didelių problemų neturėtų būti, nes visa specialiųjų poreikių nustatymo tvarka yra labai smulkiai aprašyta, reikia tik įsigilinti į įstatymą“, – sakė medikė. I. Stankuvienė priminė, kad asmenims iš viso gali būti nustatyti keturi specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Gydytoja taip pat akcentavo, kad asmenys, kuriems specialieji poreikiai yra nustatyti terminuotam laikui, pavyzdžiui, vieneriems, dvejiems ar trejiems metams, nenustebtų, kad praėjus šiam terminui jų būklę bus norima įvertinti iš naujo. „Pasibaigus specialiųjų poreikių suteikimo laikui asmenį paprastai guldome į ligoninę arba duodame siuntimus įvairiems tyrimams atlikti, nes mums būtina iš naujo įvertinti jo būklę. Dažnai būna, kad artimieji tokių sprendimų nesupranta argumentuodami, kad žmogaus būklė tikrai nepagerėjo. Tačiau mes turime tai padaryti, nes gydantis gydytojas turi paruošti daugybę dokumentų, kuriuos vėliau asmuo turi pateikti Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybai. Be tyrimų mes tų dokumentų negalime užpildyti“, – teigė Šeimos klinikos vedėja.


Milda JUDELYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių