Permainos

Kaimus jungia asfaltuoti keliai

Klaipėdos rajone iki 2008 m. buvo išasfaltuota apie 40 kilometrų valstybinės reikšmės žvyrkelių. Dabar, remiant Europos regioninės plėtros fondui, valstybinės reikšmės žvyrkeliai asfaltuojami ir toliau. Kaip teigia Valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas Vytautas Gružas, asfaltuojami žvyrkeliai, sujungiantys gyvenvietes, kaimus. Asfaltas jau paklotas tarp Veiviržėnų ir Daukšaičių, Veiviržėnų ir Balsėnų, Mataičių ir Judrėnų ir kiti ruožai, kurių ilgis sudaro iki 20 kilometrų. Klaipėdos rajonas Klaipėdos apskrityje turi daugiausia asfaltuotų buvusių žvyrkelių. V. Gružo nuomone, keliai sutvarkyti pagal visus reikalavimus: rekonstruoti tiltai, padarytos nuovažos į ūkininkų laukus, asfalto dangą kelininkai nuolat kruopščiai prižiūri ir to paties prašo besinaudojančiųjų jais.

Šiemet darbai tęsiami

 Susisiekimo ministerijos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Perednienė informavo, kad 2009 m. lapkričio 11 d. su kelininkais buvo pasirašyta sutartis Klaipėdos rajone baigti žvyrkelių darbus Eglynų–Dauparų (4,59 km), Baukštininkų– Šatrių (3,58 km), Legučių – Šalpėnų – Judrėnų (0,59 km) ruožuose, taip pat privažiuojamąjį kelią prie Antkopčio nuo Vilniaus–Kauno– Klaipėdos (0,42 km) kelio. Kilometro, kai žvyro danga uždengiama asfaltu, kaina yra vienas milijonas litų. Šiemet, pasak Lietuvos automobilių Kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Narbuto, minimus asfaltavimo darbus žvyro keliuose Klaipėdos apskrityje ir rajone šimtu procentų finansuoja Europos regioninės plėtros fondas. Žvyro kelių asfaltavimas yra numatytas ir kitais metais. Tik nėra tiksliai žinoma, kokia parama bus teikiama iš ES struktūrinių fondų. Asfaltavimo darbus Klaipėdos rajone atlieka UAB „Lemminkainen Lietuva“.

Sulaukė civilizacijos

Baukštininkų kaimo seniūnaitė Jolanta Budrienė pasidžiaugė, kad ilgai lauktas kelias pro gyvenvietę įgaus civilizuotą pobūdį. Ji ragina gyventojus saugoti asfaltą: neteršti jį žemėmis iš dirvų, tausoti šalikeles. „Juk viskas daroma žmogui, – sakė ji, – ir žmogus negali būti griovėjas to, ką pats padarė.“ Aloyzas Stuopelis pasidžiaugė tuo, kad Baukštininkų, Žemgrindžių kaimų gyventojams nauju asfaltuotu keliu perpus sutrumpėja atstumas iki Gargždų. Anksčiau į rajono centrą reikėdavo važiuoti net per Jokubavą, o dabar tiesiai per Dauparus. Veiviržėniškė Aniceta Kundrotienė susirūpinusi kalbėjo, kad padažnėjo sunkiojo transporto eismas ne taip seniai asfaltuotame kelyje Veiviržėnai – Endriejavas. Čia kaip ir automagistralėje Vilnius – Klaipėda atsirado vėžės nuo sunkių mašinų. Kodėl ir kokius krovinius jomis veža per Veiviržėnus? Gyventojai spėja, jog tokiu būdu vairuotojai nori išvengti mašinų svorio tikrintojų, kurie nuolat budi minėtoje automagistralėje ir už vežamo svorio viršijimą yra baudžiami. Veiviržėnų – Endriejavo kelyje jokių tikrintojų nėra. Vietiniai gyventojai nepatenkinti, kad naują kelią žaloja tie, kuriems jo būklė nerūpi. Deformuotas asfaltas gali greičiau sutrūkinėti ir vėl reikės remontuoti.

Antanas SAKALAUSKAS