Per Kačių mišką – į Luko parką
Endriejavo seniūnijoje nuo Ližių pasukę išnykusio Kačių kaimo link ir mišku nuriedėję keletą kilometrų, atsiduri ties aikštele. Joje stendas skelbia, jog čia – Luko parkas. Miške, netoli gimtojo Ližių kaimo, įrengti poilsio zoną sumanė Andriejus Tenkutis. Jis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Projektui įgyvendinti skirta parama –
178 470 Lt. „Tėvo žemės, kurioje įsikūrusi Ližių gyvenvietė, nebegalėjau susigrąžinti. Taigi man atiteko prasta, kurios niekas neėmė Kačių kaime“, – kalbėjo A. Tenkutis. Kitą dalį žemės ir miško jis nusipirko.
Prieš kelis dešimtmečius iš čia išsikėlė paskutinieji gyventojai. Kačių kaimas Endriejavo seniūnijos pakraštyje, kaimyninio rajono paribyje, pamažu virto laukyme, apžėlė krūmokšniais. „Žemdirbystei netinkama žemė – nemelioruota, nederlinga, todėl nutariau sodinti mišką, – kalbėjo A. Tenkutis. – Žemė turi duoti naudos – reikėjo kažką daryti.“
Gavęs europinę paramą, jis pasodino 1 ha ąžuolyną, kurį pavadino anūko Andriaus Benedikto vardu, o liepaičių mišką – anūkės Ievos. Penkiuose hektaruose pasodinta 16 275 berželiai.
„Sunku tikėtis, kad pats pjausi ąžuolą ar kitą medį, kurį pasodini“, – kalbėjo pašnekovas. Pasak jo, reikia laukti 70 metų, kol beržą galima pjauti ir naudoti medieną. Taigi miškas oš vaikams, anūkams.
Pelkėtame Kačių miške, kurio 32,5 ha – nuosavas, jis sumanė įrengti poilsio zoną – pagražinti, pritaikyti visuomenės reikmėms. Buvo parengtas miškotvarkos projektas. Gavus europinę paramą, pernai pradėtas įgyvendinti, o šią vasarą baigtas.
Miške įrengtas 600 metrų takas, prie kurio pastatyti 5 mediniai stalai ir suolai, šiukšliadėžės, yra laužavietės. Per Žiogupį sukalti du liepteliai. Be to, iškasti 5 tvenkinukai, kuriuos A. Tenkutis vadina kūdromis. Atlikus darbus, šią miško vietą pavadino Luko parku – mažojo anūkėlio vardu. Taigi čia gali tapsėti ne tik šis 1 metų ir 3 mėnesių mažylis, bet ir kiti poilsiautojai stebėti miško augmeniją ir gyvūniją. Žingsniuoji takeliu ir dairaisi – nereikia brautis per brūzgynus.
„Kultūringiems žmonėms ši vieta skirta“, – akcentavo Andriejus.
Tačiau į nuošalų mišką, prie kurio nėra gyventojų, vargu ar daug žmonių užklysta. Juk takelis, išpiltas skalda, žvyru, per vasarą spėjo priželti. Visgi paliktos šiukšlės liudija, kad poilsiautojai lankosi.
Ir auksinę rugsėjo popietę sutikome keliu parko link važiuojančių automobilių. Stanislava Tenkutienė patenkinta, kad vyras, išėjęs į užtarnautą poilsį, turi prasmingos veiklos. „Jis visą gyvenimą dirbo Klaipėdoje, laivyne, dešimtmetį plaukė į jūrą. Taigi matęs pasaulio – nebedomina kelionės“, – sakė ji.
Anot Endriejavo seniūnijos seniūnės Laimutės Šunokienės, jeigu visi tvarkytų savo miškus, kaip gražu būtų. „Gerai, kad pasinaudojus europinėmis lėšomis gražinamas kraštovaizdis“, – kalbėjo seniūnė.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos viešųjų ryšių atstovės Aistės Mileikaitės teigimu, Klaipėdos apskrityje pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinama arba įgyvendinti 25 projektai.
