2020 Liepos 09
Kartu su 7 Žemaitijos rajonuose 25 000 egz. tiražu platinamu spalvotu informaciniu-reklaminiu savaitraščiu 

Pečius surėmė dėl apyvartos, o našta teko žemdirbiams

Karantino metu didieji prekybos tinklai garsiai paskelbė apie lietuviškos kilmės maisto produktų kainų mažinimą. Esą sunkmečio metu visiems reikėtų suremti pečius. Vartotojai patenkinti prarijo šį jauką, padidėjusia apyvarta džiaugiasi prekybininkai ir perdirbėjai, tačiau pirmoji grandis – ūkininkai – mano, kad didžioji akcijos našta slegia gamintojų pečius.

Su ūkininkais nesitarė

Žemės ūkio rūmų narė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) valdybos pirmininkė ūkininkė Renata Vilimienė sako, kad per televiziją pamačiusi reklamą apie raginimą suremti pečius ir atpiginti maisto produktus, tuoj pat perjungia kanalą. Kodėl? „Todėl, kad eilinį kartą bandoma žmones kvailinti. Ir daugelis nesupranta šio gudravimo. Man ir mano kolegoms pieno gamintojams dvigubai pikta, nes produktai iš pieno pirmiausia piginami ūkininkų sąskaita. Už žaliavą mums sumoka mažiau, o vartotojams viešai aiškina, kad štai pieno produktai nebrangsta esą prekybininkai ir pieno perdirbėjai surėmė pečius ir sumažino kainas“, – aiškino R. Vilimienė. Ūkininkė dar priduria, kad vartotojai apie pieno gamintojų problemas dažniausiai net nežino. „Mes juk negalime iš karvučių pareikalauti, kad jos mažiau ėstų, tačiau pieno duotų daugiau bei riebesnio ir su daugiau baltymų“, – ironizavo R. Vilimienė.

Kitas niuansas – į Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociaciją dėl minėtos akcijos nei perdirbėjai, nei prekybininkai nesikreipė.

„Apie šį sumanymą sužinojau iš žiniasklaidos. Tačiau nenustebau – kaip ir ne kartą anksčiau, prekybininkai ir perdirbėjai susitarė ir už mus nutarė. Jie taip supranta „pečių surėmimą“. Be to, galutinių produktų kainos sumažėjo tik keliais centais, o kai kurių kainos net išaugo, tačiau pieno supirkimo kainos krito ženkliai, taigi kas gali paneigti tikimybę, kad šios akcijos nauda pasiekė ne tik vartotojus, bet ir perdirbėjus bei prekybininkus“, – svarstė R. Vilimienė.

Pandemija eksporto nesustabdė

Gal labiau džiaugiasi auginantys gyvulius? Nesidžiaugia. Štai šalia Juragių ūkininkaujanti Marija Pažėrienė sako, kad ta akcija, apie kurią ji girdi per radijo imtuvus bei skaito laikraščiuose, jai spaudžia ašarą.

„Kur tai matyta, kad už bulių mokėtų 1,2-1,4 EUR/kg. Ne už karvieną, o tikrą jautieną! O parduotuvėje vartotojas už kilogramą jautienos moka gerokai daugiau ir dėkoja prekybininkams“, – piktinasi Marija.

Paradoksas, kad ir tą dieną galviją iš ūkininkės nupirkęs perdirbimo įmonės atstovas dejavo, kad dėl koronaviruso pandemijos jautienos vartojimas stipriai sumažėjęs ne tik vidaus rinkoje – sustingo ir eksportas, todėl ir krito supirkimo kaina. Tačiau tą pačią dieną ūkininkė apstulbo išgirdusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenis apie išaugusį mėsos eksportą. Iš tikrųjų išaugo tiek pieno, tiek mėsos eksportas.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį gyvūninės kilmės produktų eksportas išaugo net 14 proc. (palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu). Daugiausia jautienos lietuviai eksportavo į Norvegiją (446 t.) bei Ukrainą (250 t.). Pandemijos metu startavo ir jautienos eksportas į koronaviruso lopšį – Kiniją (150 t.) VMVT duomenimis, per pirmąjį ketvirtį visų mėsos produktų eksportas (palyginus su 2019 m. I ketvirčiu) išaugo net 23 proc. Dar geresnių rezultatų pasiekė garsiausiai „verkiantys“ pieno perdirbėjai – per pirmąjį šių metų ketvirtį pieno produktų eksportas išaugo net 27 proc. Eksportuota, pradedant sviestu ir baigiant pieno miltais bei grietinėle, į JAV, Alžyrą, Kazachstaną, Saudo Arabiją ir kt. rinkas.

Ne dėl nuolaidų

„Stebiuosi, kad Vyriausybė ketina perdirbėjams skirti paramą už praradimus eksporto rinkose. Ką jie prarado, jeigu eksportas išaugo? Todėl mes siūlysime paramą skirti tik toms įmonėms, kurios tikrai padidino supirkimo kainas. Šiuo metu perdirbėjai supirkimo kainas padidino 0,5-2 ct/kg, tačiau balandžio-gegužės mėnesiais kainas buvo sumažinę 4-5 ct/kg“, – sakė R. Vilimienė. Ar Žemės ūkio ministerija bei Vyriausybė išgirs vidutinių pieno gamintojų pastabas? „Reikalausime. Tikimės, kad artėjant rinkimams valdžia bus atidesnė“, – sakė R. Vilimienė.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys sakė, kad karantinas parodys mūsų maisto pramonės silpnąsias vietas. Ar jau yra ženklų apie pagrindinių maisto produktų kainų struktūros pasikeitimus dėl prekybininkų paskelbtos akcijos?

„Tikslius duomenis turėsime tik po dviejų mėnesių, tačiau nesuklysiu sakydamas, kad produktų kainos sumažintos ne dėl prekybininkų nuolaidų. Perdirbėjai ir neturi pasirinkimo, pavyzdžiui, „Maxima“ jau užima apie 40 proc. maisto produktų pardavimo rinkos“, – sakė A. Gapšys.

Parengė Vita VITAITĖ


Taip pat skaitykite:

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Gera, kur mes

Ką jau ką, o gražias…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook