Patogumai keliuose ir problemos dėl jų: kaip ir kodėl?
Apie greičio ribojimo kalnelių ir pėsčiųjų perėjų įrengimo tendencijas ir problemas kalbamės su Administracijos direktoriaus pavaduotoju Česlovu Banevičiumi.
Kokiuose keliuose ir gatvėse Savivaldybė gali įrengti pėsčiųjų perėjas ir greičio ribojimo kalnelius? Ar greičio ribojimo kalneliai yra efektyvi priemonė sutramdyti mėgstantiems greitį vairuotojams?
Projektuojant naują kelią ar ruošiantis rekonstruoti seną, projektuotojai pagal reikalavimus numato pėsčiųjų perėjų išdėstymą ir projektas būna svarstomas 
viešuose susirinkimuose. Įrengti kalnelius projektuotojai niekada nesiūlo, nes tai nelaikoma saugia greičio ribojimo priemone. Vietoj jų siūloma įrengti greičio ribojimo saleles arba iškiliąsias sankryžas, stebėjimo kameras. Tokios pozicijos laikosi ir Savivaldybė.
Vienas iš pavyzdžių − Gargžduose Žemaitės ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje atliktas auditas ir priimtas rekomendacinio pobūdžio sprendimas įrengti iškilią sankryžą. Jos įrengimas kainuotų apie 80 tūkst. eurų. Teiksime svarstyti Strateginio planavimo komisijai kitais metais numatyti lėšų šios sankryžos įrengimui.
Savivaldybė gali įrengti perėjas ir kalnelius tik vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse. Dėl to sprendžia Saugaus eismo komisija. Kituose keliuose dėl šių objektų įrengimo sprendžia Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Greičio ribojimo kalneliai nėra patogi priemonė tiek vairuotojams, tiek gyventojams, įsikūrusiems šalia kelio, kur įrengtas kalnelis. Daugelyje užsienio šalių, kur taikomos daug didesnės baudos už greičio viršijimą, ši priemonė nėra tokia aktuali. Taip pat vairuotojus drausmina kameros, tačiau jų įrengimas dar daugiau kainuoja.
Kas ir kaip derina pėsčiųjų perėjos ar greičio ribojimo kalnelio įrengimą?
Greičio ribojimo kalnelio įrengimas privalomai derinamas su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru. Svarbu žinoti, kad be kelių policijos suderinimo įrengtas kalnelis negalioja, − kaip ir bet kuris kitas kelio įrenginys ar ženklas.
Žinoma, yra derinama su greta planuojamo įrengti objekto arčiausiai gyvenančiais gyventojais, nes galbūt dalis gyvenvietės žmonių nori, kad kalnelis būtų įrengtas, o šalia kelio gyvenantieji baiminasi padidėjusio triukšmo ar teršalų kiekio, − tai neišvengiama automobiliui stabdant prieš kalnelį. Taigi Saugaus eismo komisijoje sprendžiama, kas svarbiau. Paprastai vis dar nusprendžiama norinčiųjų įrengti kalnelį naudai, todėl mūsų rajone jų yra tikrai nemažai.
Kiek Saugaus eismo komisijoje per praėjusius ir šiuos metus svarstyta prašymų dėl greičio ribojimo kalnelių įrengimo? Kas daugiausia kreipiasi?
Per 2017 m. kreiptasi 8 kartus. Vienam greičio ribojimo kalneliui nepritarta, 1 perduotas svarstyti Kelių direkcijai, nes prašymas buvo dėl krašto kelio. 3 iš šių prašymų buvo sodininkų bendrijų teritorijose. Per 2018 m. svarstyti 3 prašymai, nepritarta taip pat vienam ir vienas perduotas Kelių direkcijai.
Kreipiasi gyventojai, pastebėję nuolat per gyvenvietes greitai lekiančias mašinas.
Kiek vidutiniškai kainuoja greičio ribojimo kalnelio įrengimas? Kas konkrečiai rūpinasi jo įrengimu?
Pačiu įrengimu rajoninės reikšmės keliuose rūpinasi seniūnijos. Kalnelio įrengimo vidutinė kaina − apie 1500 eurų su privalomais įspėjamaisiais ženklais.
Prieš kreipiantis į Saugaus eismo komisiją siūlyčiau gyventojams pirma aptarti su seniūnais, ar tikrai vertėtų vienoje ar kitoje vietoje įrengti greičio ribojimo kalnelį, ar ieškoti galimybių įrengti kokią nors kitą priemonę.
Taip pat į Saugaus eismo komisiją dažnai kreipiamasi dėl perėjų įrengimo. Kokios yra sąlygos įrengti perėjai? Kiek jų įrengta pastaraisiais metais?
Perėjos gali būti įrengiamos tik ten, kur yra jau įrengti šaligatviai. Todėl suprantama, kad jos gali būti įrengiamos tik gyvenvietėse. 2017 m. svarstyti 3 siūlymai įrengti perėjas, − 2 Priekulėje ir 1 – Dauparų−Kvietinių seniūnijoje.
Tačiau pagal eismo įvykių suvestinių duomenis būtent perėjose dažnai nukenčia ar net žūsta pėstieji, nepagalvoję, kad eidami per perėją jie išlieka aktyvūs eismo dalyviai, − jie turi apsidairyti, eiti tik tada, kai akivaizdžiai įsitikina, kad juos artėjantys vairuotojai jau yra pastebėję ir mažina greitį, tamsiu paros metu vaikščioti su atšvaitais.
Artėja naujų mokslo metų pradžia ir kviečiu visus vairuotojus būti atidesnius – tiek artėjant prie perėjos, tiek sankryžose ar tiesiog gyvenviečių gatvėse ir keliuose.
Priminkite, kokie yra kelių tipai ir dėl kurių iš jų reikia kreiptis gyventojams dėl kilusių problemų į Savivaldybę, o dėl kurių – į Kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos?
Savivaldybė yra atsakinga ir prižiūri vietinės reikšmės kelius. Internetiniame tinklalapyje www.klaipedos-r.lt įžanginiame puslapyje yra skelbiamas šių kelių žemėlapis, o skiltyje „Gyventojams“ – ir sąrašas. Gyventojai su pasiūlymais ar dėl bet kurios problemos, susijusios su kelių ar šaligatvių priežiūra ir remontu, turėtų kreiptis pirmiausia į gyvenamosios vietovės seniūniją.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos rūpinasi magistraliniais, krašto ir rajoniniais keliais. Jų sąrašą taip pat galite rasti šioje skiltyje ir dėl šių kelių problemų gyventojai turėtų kreiptis tiesiogiai į direkciją.
Kalbėjosi Daiva BELIOKAITĖ
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
