Patirtis

Tarptautinės misijos įspūdžiai – visam gyvenimui

Sausio 17 d. buvo iškilmingai paminėtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) 15-osios įkūrimo metinės. Šią sukaktį gimtinėje pažymėjo ir 3 Klaipėdos rajono savanoriai iš taikdarių misijos Kosove, čia sugrįžę trumpų atostogų. Šią savaitę jie vėl išvyko į kalnuotąją šalį.

Taikdariai grįžo atostogų

Praėjusį rudenį į taikos palaikymo misiją Kosove, Serbijoje ir Juodkalnijoje buvo išlydėti gargždiškiai savanoriai Vitalijus Sakeris, Benediktas Nanartonis ir pėžaitiškis Vygantas Milėrius. Tuomet iš Klaipėdos apskrities išvyko 30 savanorių atlikti taikdarių misiją. Prieš tai jie kelis mėnesius mokėsi pratybose, ruošdamiesi šiai misijai.

Konfliktą, įsižiebusį tarp albanų, kadaise apsigyvenusių serbų žemėse, ir pastarųjų gyventojų, 1999 m. malšinti pradėjo NATO. Ji privertė kapituliuoti tuometę Serbijos valdžią ir perėmė Kosovo provincijos kontrolę. Jau kelerius metus ją kontroliuoja taikos palaikymo pajėgos iš daugelio valstybių. Tarp jų – ir savanoriai iš Lietuvos.

Trumpų atostogų į gimtinę sugrįžę B. Nanartonis, V. Sakeris ir V. Milėrius teigė, jog nuvykę į Kosovą atlikti taikdarių misijos, rado tai, ko tikėjosi. Pavojaus čia nepatyrę. „Kažkur girdėjome šūvius, – pasakojo jie. – Bet mes saugiai aprengti – neperšaunamomis liemenėmis, su šalmais“.

Vyrai prisipažino, kad labiausiai rūpinęsi, koks būsiąs maistas. Tačiau valgiu jie patenkinti, kaip ir gyvenimo sąlygomis.

„Įsikūrėme vagonėliuose po du. Čia yra būtiniausi daiktai, šildomės šildytuvu“, – kalbėjo pašnekovai.

Tačiau jie niekaip negali priprasti prie neįprasto klimato. Kalnuotoje vietoje oras keičiasi kelis kartus per dieną. „Rytą – su marškiniais, o vakare reikia kailinių“, – sakė vyrai.

Bendrauja su vietos policija

Pasak taikdarių, atliekančių savanorišką karinę tarnybą, Kosovo provincijoje jų pareigos – saugoti bazę, budėti pasienio postuose ir patruliuoti atsakomybės rajone. Šias užduotis pagal grafiką tenka atlikti visiems.

Beje, KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės karių savanorių būrys KFOR 13 gyvena Lenkijos ir Ukrainos batalione POLUKRBAT.

„Nuobodžiausia – bazės apsauga. Reikia budėti visą parą pagal atitinkamą grafiką, – pasakojo savanoriai. – Įdomiausia patruliuoti gyvenamojoje vietovėje“.

B. Nanartoniui, vairuotojui, tenka rūpintis automobiliais. V. Milėrius – grandies vadas, atsakingas už grandies vyrus. V. Sakeris – granatsvaidininkas, bet, pasak jo, granatas teko svaidyti tik pratybose prieš išvykstant į Kosovą.

Savanoriai kalbėjo, jog vietiniai gyventojai albanai ir serbai (dauguma albanai) nekonfliktuoja. „Vieni su mumis sveikinasi, šypsosi, o kiti abejingi. Tačiau albanų vaikai nepraleidžia mūsų – stengiamės juos pavaišinti saldumynais, – dalijosi įspūdžiais pašnekovai. – Patruliuodami kaimuose, pastebėjome, kad čia gyvenama skurdžiai, civilizacija jų dar nepasiekusi. Albanai važiuoja į Vokietiją užsidirbti“.

Vyrai prisipažino, kad savanoriškoji karinė tarnyba nėra lengva: laisvalaikio nedaug, neišvyksi iš bazės kada panorėjęs. „Nuvažiuojame į amerikiečių bazę, esančią už 10 kilometrų. Joje yra parduotuvių, – kalbėjo pašnekovai. – Kokia moderni jų technika – nepalyginsi su mūsų. Amerikiečiai atlieka sudėtingesnes operacijas nei mes: iš lėktuvų stebi saugomą teritoriją ir pan.“

Jie pasakojo, kad šių ir gyvenimo, ir poilsio sąlygos geresnės – turi sporto kompleksą.

Beje, ten vykusiose krepšinio varžybose tarp amerikiečių, vietinių gyventojų ir lietuvių komandų dalyvavo V. Sakeris ir V. Milėrius.

Savanoriai teigė, kad įdomiausia patruliuoti atsakomybės rajone. „Į reidą važiuojame dviem automobiliais. Kartais bendradarbiaujame su vietos policija – stabdome ir tikriname į teritoriją įvažiuojančius automobilius“, – kalbėjo pašnekovas.

Po 3 mėnesių šie savanoriai baigs savanorišką karo tarnybą Kosove. Beje, jie gauna 3-4 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį.

Į klausimą, ką pasakytų savanoriams, norintiems vykti į Kosovą atlikti taikdarių misiją, pašnekovai atsakė, jog būtina kantrybė ir lankstumas. Dar kartą norėtų ten sugrįžti tik pėžaitiškis V. Milėrius. Visi savanoriai tvirtino, jog Kosove patirti įspūdžiai išliks visą gyvenimą.

Nuotraukoje iš B. Nanartonio asmeninio archyvo: taikdariai Kosove su vietos policija, antras iš dešinės – gargždiškis B. Nanartonis.

Virginija LAPIENĖ