Patirtis

Kariai savanoriai ugdo patriotizmą šaliai

Savanoriauti Tėvynės labui, įgyti kario įgūdžių, atsipūsti nuo rutinos ir gauti papildomų pajamų – tokį patirties derinį jau dvidešimt dvejus metus Gargžduose siūlo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-oji kuopa. 18–40 m. vyrai ir moterys kviečiami mesti iššūkį sau ir bent savaitgaliais įsijausti į savanorišką karo tarnybą. Per pastaruosius kelerius metus kuopa išugdė ir per 10 savanorių, kurie apsisprendė Lietuvos kariuomenei įsipareigoti tęsdami jau profesinę karo tarnybą.

Kariai – savaitgaliais

Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro 6 įvairiuose Lietuvos regionuose veikiančios rinktinės. Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė apima 9 pėstininkų kuopas, kuriose tarnauja daugiau kaip 760 karių savanorių, 75 profesinės tarnybos karių, dirba 14 civilių ir valstybės tarnautojų. Gargžduose įsikūrusioje 302-ojoje kuopoje šiuo metu tarnauja 82 kariai savanoriai ir 3 profesinės karo tarnybos kariai.

Savanoriška karo tarnyba trunka nuo 20 iki 50 dienų per metus. Karinis rengimas įprastai organizuojamas vieną ar du kartus per mėnesį, dažniausiai – savaitgaliais. Gargždų kuopos vadas vyr. ltn. Gintautas Razma priminė, kad prisijungti prie savanorių gali visi, sulaukę 18 metų. Įprastai savanorišką karo tarnybą išbandyti ryžtasi asmenys iki 45 metų. Pagrindiniai reikalavimai – būti LR piliečiu, ne jaunesniu kaip 18 m. ir būti įgijus bent pagrindinį išsilavinimą.

„Tapusieji kariais savanoriais kartą ar du per mėnesį palieka savo darbus, mokslus ir bet kokią kitą kasdienę veiklą ir ateina pabūti kariu. Kodėl verta juo tapti? Pirmiausia, tai galimybė įgyti ar tobulinti karines žinias, susirasti bendraminčių, pratybose ugdyti savo fizines ir psichologines savybes. Mūsų praktika rodo, kad dažniausiai savanoriais tampa nuo kasdienės veiklos išsikrauti norintys žmonės. Žinoma, juos žavi pats kariškas gyvenimo būdas“, – teigė jis.

Kariai savanoriai dalyvauja karinio rengimo pratybose klasėse, taktikos pratybose lauko sąlygomis, kituose kariškuose užsiėmimuose, įvairiuose sporto čempionatuose. Aktyviausieji gali vykdyti karinį rengimą su kitais kariuomenės struktūriniais padaliniais.

Ir bedarbiams, ir verslininkams

302-osios pėstininkų kuopos vado pavaduotojas vyr. ltn. Rolandas Litvinas džiaugėsi, kad noras savanoriauti vienija, regis, visiškai skirtingus žmones – pradedant bedarbiais, baigiant įmonių vadovais. „Turime savanorių iš jėgos struktūrų – policininkų, gaisrininkų. Taip pat moksleivių, studentų, mokytojų, ūkininkų, laivų techninės eksploatacijos specialistų, verslininkų. Savanoriauja ir merginos – jos puikiai įsiliejo į kuopą“, – sakė R. Litvinas. Kariškiai prisimena ne vieną atvejį, kai į juos kreipėsi vaikų nebesuvaldantys tėvai. „Karinė tarnyba išties padeda ir tokiais atvejais, tačiau mūsų tikslas – vienyti motyvuotus asmenis, kurie prisijungia savanoriškai“, – teigė kariškiai.

Nemaža dalis savanorių – jaunuoliai, kuriems tarnyba suteikia galimybę gauti papildomų pajamų. Priklausomai nuo karinio laipsnio, asmuo per dieną tarnyboje gauna 70–130 Lt. Anot G. Razmos, tai svarbi paskata studentams imtis savanorystės. Todėl dalis jų savanoriauja ne tik numatytomis savaitgalių dienomis. „Visiems norintiems surandame papildomos veiklos – dalyvauti renginiuose, paros tarnyboje ir kt. Kiekvieno kario veikla ir reitingas vertinami individualiai. Pagal atsidavimą tarnybai planuojama kario karjera, suteikiamos tobulinimosi galimybės“, – sakė G. Razma.

Ryžtasi profesinei karjerai

Su kariu savanoriu KASP sutartį sudaro metams. Anot G. Razmos, tai – lyg bandomasis laikotarpis. Tačiau įprastai tarnauti pradėję savanoriai vieneriais metais neapsiriboja. „Pradėjusieji tarnybą asmenys, jei jie nėra baigę būtinųjų karinių mokymų, per metus turi rasti tris laisvas savaites ir išvykti į bazinį kario savanorio įgūdžių kursą. Jį įveikusiesiems suteikiamas jaunesniojo eilinio laipsnis. Iki išvykimo kariui ar karei suteikiamas laikinojo jaunesniojo eilinio laipsnis. Baigę bazinį kursą savanoriai toliau dalyvauja kuopos karinio rengimo pratybose. Jei kariai rodo iniciatyvą, per laiką užsitarnauja eilinio laipsnį. Norintieji aukštesnio statuso privalo baigti specialybės kursą. Laipsniai, priklausomai nuo savanorio aktyvumo, keliami kas 1,5–2 metus“, – kario ugdymo eigą nupasakojo G. Razma.

Kariškiai džiaugėsi turintys ilgus metus veiklai atsidavusių kolegų. Pavyzdžiui, ilgiausiai savanoriaujantis verslininkas Martynas Jurkšas kuopoje jau 13 metų.

Savanoriškose pajėgose tarnaujantiems kariams po 3-4 metų, priklausomai nuo aktyvumo, įskaitoma privalomoji karo tarnyba. Tokie asmenys profesinės karo tarnybos siekti gali papildomai nebeatlikdami bazinių karinių mokymų, o valstybė numato galimybę nemokamai įgyti aukštąjį išsilavinimą. „Savanoriai tuo naudojasi. Bent 10 karių, išaugusių būtent šioje kuopoje, tapo profesinės karo tarnybos kariais. Dėl to siekiame atnaujinti mūsų pajėgas ir kviečiame visus, norinčius išmėginti savo jėgas“, – kvietė G. Razma ir R. Litvinas.

Kur kreiptis?

Norintieji tapti kariais savanoriais kviečiami atvykti į vadavietę adresu Klaipėdos g. 74 Gargždai (2 aukštas), Tel. 8 46 451470, mob. 8 698 49059.

Jolanta VENSKUTĖ