Pasitarti su vaistininku? Tai – ne tušti žodžiai

Vaistininkystės istorijos žinovas, provizorius doc. dr. T. Mekas.

 

Viename iš sveikatos forumų, vykusių uostamiestyje, teko klausytis kauniečio farmacijos istoriko, provizoriaus, mokslų daktaro Tauro Meko įdomių įžvalgų apie vaistus, jų kilmę ir vartojimą. T. Mekas vadovauja Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejui, yra išleidęs ne vieną populiarią knygą apie senosios vaistininkystės paslaptis.

Nuo žolių – prie chemijos

„Nebūtų kalbų apie sveiką gyvenseną, jei neturėtume cheminių vaistų. Tačiau jei jų neturėtume, nežinotume, kas yra juoda ir balta“, – teigia T. Mekas.

Iki XVI a. žmonija gydėsi žolelėmis, vynu, gyvybės ir jaunystės eliksyrais ar užkalbėjimais. Viduramžių vaistų pasaulį sukrėtė gabus alchemikas, Europos mokslininkas Paracelsas. Jis išgrynino augalo veikliąją medžiagą ir joje atrado gydančią jėgą. Tačiau šis Paracelso atradimas buvo prisimintas tik po 300 metų, kai vaistininkas Sertiurneris laboratorijoje iš opiumo išskyrė morfiną. Mokslininkas buvo pritrenktas – jis pagalvojo atradęs vaistą nuo visų ligų, nes gavus morfino dozę, atsiranda euforija, gyvenimas tarsi pasikeičia. Tačiau ilgainiui pasikeičia ne į gerą – Sertiurneris tapo savo atradimo vergu, pirmuoju pasaulyje priklausomu nuo morfino žmogumi. Prieš mirtį jis tai suprato, perspėjo kitus. Nuo tada žmonija cheminių vaistų gamybos ir vartojimo link pasuko visu greičiu – tarsi paleistas sniego kamuolys.

„Coca cola“ buvo vaistas

Komercine prasme pats sėkmingiausias visų laikų vaistas, sukurtas vaistinėje, buvo „Coca cola“, vėliau praradusi vaisto šlovę ir patekusi į pramonininkų rankas. 1886 m. „Coca cola“ sukūrė JAV farmacininkas Džonas Pembertonas. Jis dalyvavo pilietiniame kare ir taip pat kentėjo dėl priklausomybės nuo morfino. Išradęs „Coca cola“, kuri vaistinėse buvo pardavinėjama net 15 metų, D. Pambertonas manė, kad ji pakeis morfiną, padės nuo jo atprasti, taip pat pagerins virškinimą, nuotaiką. Iki šiol žmonės geria šį gėrimą, bet nė nepagalvoja, kad kadaise tai buvo vaistas.

Seniausias – aspirinas

Jau beveik 120 metų žmonės vartoja aspiriną tam, kad nukristų temperatūra ir praeitų skausmas. Aspiriną 1989 m. užpatentavo vokiečių firma „Bayer“. „Senesnio vaisto už aspiriną neturime. Tačiau nežiūrint į tai, kas 5–7 metai atrandamos naujos naudingos šio vaisto savybės. Pavyzdžiui, kad aspirinas dėl kraują skystinančių savybių apsaugo nuo insulto ar infarkto. Tačiau sužinome ir apie nepageidaujamą aspirino poveikį. Pavyzdžiui, žmonija jau vartojo aspiriną 85 metus, kai paaiškėjo, jog šio vaisto negalima duoti vaikams iki 12 metų. Ką rodo šis aspirino pavyzdys? Kai kalbame apie naujus vaistus, yra aišku tai, jog naujos vaistų savybės, ir nebūtinai naudingos mūsų sveikatai, išryškės ir po 10–20 ar 50 metų. Žiauru, bet šis vaistas gali būti pavadintas jūsų vardu, nes tapote pirmąja jų auka“, – kalbėjo T. Mekas.

Ne gydymas, o pakaitinė terapija

Vaistininkystės istorijos žinovo T. Meko teigimu, būtent veikliosios medžiagos vaistuose sureikšminimas žmoniją atvedė į šiuolaikinę mediciną. „Mūsų medicina yra ne kas kita, o pakaitinė terapija. Jei mums skauda – tablete malšiname skausmą, jei kyla temperatūra – ją numušame, jei skauda sąnarius – pakeičiame juos dirbtiniais. Žmogus tampa lyg mašina – pakeitei detalę ir pirmyn. Gi simptomai yra organizmo kovos su liga pasireiškimas, o mes vaistais patys slopiname šią kovą, t. y. kenkiame sau. Nes mums reikia į komandiruotę, laukia skubūs reikalai, darbai. Metų metais slopiname simptomus, ir po to ima ir išlenda vėžys – tada šaukiame, iš kur, kaip… Dar blogiau, kai reikia ar nereikia, į šią kovą prieš savo organizmą metame antibiotikus“, – teigia kaunietis provizorius.

Antibiotikai nebeveiks

1929 m. rugsėjo 30 d. anglų mikrobiologas Aleksandras Flemingas paskelbė apie antibakterinės medžiagos penicilino išradimą. Vėliau jis buvo apdovanotas Nobelio premija. Žmonija antibiotikų dėka įveikė daug mirtinai pavojingų ligų. „Susirgai gonorėja, išgėrei antibiotikų, ir vėl gali linksmai gyventi. Tačiau Lietuvoje jau turime gonorėjos formą, kurios neveikia joks žinomas antibiotikas. Jau 25 metus pasaulyje neturime naujo antibiotiko. Gali būti, jog dėl ligų atsparumo antibiotikams ateis ir šių vaistų eros pabaiga“, – mano dr. T. Mekas. Tada, anot jo, iš esmės keisis visa medicina: infekcijų gydymas, chirurginės operacijos. Taip atsitiko todėl, kad žmonėms gydytojai išrašo tokius kalnus antibiotikų, kad net šiurpas ima… Taškymasis antibiotikais įpratino mus nieko daugiau nedaryti savo sveikatos labui, o ligų sukėlėjus – prisitaikyti ir išgyventi. Gali būti, kad mums teks vėl grįžti prie gydymosi vaistingaisiais augalais ar fizioterapinėmis priemonėmis, mano T. Mekas.

Nėra tyrimų

T. Mekas teigė neradęs kryptingų tyrimų apie bandymus išgydyti cukriniu diabetu ir astma sergančius ligonius. „Visur kalbama tik apie palaikomąjį gydymą, kai žmogus tam tikru laiku privalo susileisti ar susipurkšti vaistus. Manau, tai ne kas kita, o žmogaus „pasodinimas“ ant adatos. Negi šios ligos tokios baisios, kad jų neįmanoma įveikti, net nebandoma to daryti? O gal tiesiog nenorima? Juk palaikomasis gydymas neša milžiniškus pinigus. Ne veltui sakoma, jog didžiausią pelną pasaulyje generuoja ginklų pramonė, narkotikų ir farmacijos verslai“, – mintimis dalijosi T. Mekas.

Klaidų kaina didelė

Ta pati vokiečių „Bayer“ firma, kuri išrado aspiriną, taip pat sukūrė ir kitą „vaistą“ – heroiną. Pasak T. Meko, iš pradžių buvo manoma, kad heroinas yra ateities vaistas, o aspirinas tik šiaip sau pabandymas. Todėl heroinas buvo išrašomas nuo kosulio net kūdikiams, seneliams, nėščioms moterims. Kaip buvo apsirikta! Heroinas – pusiau sintetinis opiatų grupės narkotikas – jau nusinešė milijonus gyvybių ir toliau auga jo aukų skaičius.

1960 m. Vokietijoje pasirodė nereceptinis vaistas talidomidas, kuris buvo rekomenduojamas nėščiosioms kaip pykinimą mažinantis, miegą gerinantis vaistas. Vaistas buvo plačiai reklamuojamas, pateko į keliasdešimt šalių, išskyrus JAV, nes budriems šios šalies vaistų inspektoriams talidomidas sukėlė įtarimų. Talidomido pamoka tragiška – gimė 14 tūkst. apsigimusių, dažniausiai be išsivysčiusių galūnių vaikų, o antra tiek kūdikių mirė. Talidomido aukos prisiteisė milijonus, tačiau už juos sveikatos nebesugrąžinsi, žala neišmatuojama.

„Tai, ką mes nusipirkę vaistus skaitome, kad reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku, yra paminklas talidomido aukoms. Tik po šios didžiulės tragedijos pradėti kelti griežti reikalavimai vaistų saugumui, efektyvumui ir išleidimui į rinką visame pasaulyje. Deja, grėsmė visada išlieka. Ir istorija kartojasi. Vaistų formulės sudėtingos – nežinia, kas iš jų gali „išlįsti“. Žmonės tai supranta, todėl šalia chemijos amžių amžius gyvuoja ir natūralioji medicina“, – juodus ir baltus farmacijos istorijos puslapius atvertė kaunietis provizorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių