Pasiekimai

Vėžaičių mokslininkų žinios – Europai


Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas (buvęs Žemdirbystės instituto filialas) mokslinius išradimus pristato Vakarų pasauliui. Netrukus 80-ies gyvavimo metų jubiliejų švęsianti Klaipėdos rajono mokslo įstaiga didžiuojasi ilgamete patirtimi, ypač – dirvožemio kalkinimo bei tręšimo srityse. Pasiekimai jose, anot mokslininkų kolektyvo, jau dabar galėtų pasitarnauti ne tik Vakarų Lietuvos dirvožemiui, bet ir Europai. Tai jie tikisi įrodyti dalyvaudami daugiašaliuose projektuose.


Eina Vakarų keliu


LAMMC Vėžaičių filiale šiuo metu dirba 7 mokslo darbuotojai, šiemet jų gretas papildė du jauni doktorantai. Iš viso filiale dirba 32 darbuotojai. Anot įstaigos vadovės dr. Danutės Karčauskienės, skverbdamiesi į Vakarus filialo mokslininkai turi kuo pasidžiaugti: „Tai beveik 70 metų skaičiuojantys seniausi Lietuvoje rūgščių dirvožemių kalkinimo ir tręšimo bandymai, taip pat turime dešimtmetį skaičiuojantį ilgalaikį žemės dirbimo bandymą, modelinį lyzimetrinį tyrimą, atliekama nemažai užsakomųjų tyrimų, kuriuos inicijuoja privačios įmonės, gaminančios granuliuotas kalkines bei dirvožemio gyvybingumą palaikančias medžiagas. Tokių tyrimų užsakovai yra ne tik Lietuvos, bet ir Prancūzijos bei Lenkijos verslo įmonės. Filialo mokslininkai taip pat dalyvauja tarptautiniame Europos Sąjungos koordinuojamame projekte „Eureka“ su dar 23 dalyviais iš Lietuvos universitetų.


Filialui tai didelė garbė, nes darbo kokybe atitikti projekto reikalavimus gana sudėtinga. Mokslo laimėjimų keliu einame toliau – pernai gruodį su doktorantu Gintaru Jarašiūnu dalyvavome Šiaurės žemės ūkio mokslų asociacijos seminare dirvožemio erozijos klausimais Osle, o neseniai grįžome iš Madrido, kur įsijungėme į bendrą 18 valstybių projektą ankštinių augalų tematika“, – apie filialo darbus Europoje kalbėjo direktorė D. Karčauskienė.


Siūlo grįžti prie kalkinimo


Šiuo metu filialo mokslininkai vėl deda didžiausias pastangas į sritį, kuri sovietmečiu agrarinių mokslų įstaigai leido suklestėti Rytuose. „Mūsų kolegos pagrindė, kad dirvožemį reikia sistemingai kalkinti, nes jis vėl rūgštėja. Pergyvenome vieną dulkių kalkinių medžiagų technologiją, priėjome prie kitos – granuliuotų. O laikas diktuoja ir kitą problemą – dirvožemiuose mažėja organinės medžiagos, tad sprendžiame, kaip ja praturtinti. Naudojame vermikompostą, minimalizuojame žemės dirbimą, taikome giluminį purenimą, užariame žalias trąšas – taikome viską kartu su kalkinimu. Nepamirštame aplinkosauginės problemos – sumažinti anglies dvideginio emisiją. Ieškome galimybių, kad dirvožemis mažiau rūgštėtų“, – pasakojo direktorė D. Karčauskienė ir akcentavo, kad šiltėjantis klimatas, rūgštūs krituliai ir vis labiau rūgštėjantis dirvožemis verčia mokslininkus kuo skubiau imtis naujos kalkinimo technologijų paieškos ir dabartinėms sąlygoms adaptuotos kalkinimo sistemos kūrimo.


Minės jubiliejų


Kalkinimas tapo ir privačių ūkių problema – šios technologijos taikymas valstybiniu mastu esą jau ilgą laiką yra apleista tema. Filialo darbuotojai, rengdami lauko dienas privačiuose laukuose, ėmė garsinti anuometę technologijos naudą ir sulaukė dėmesio. „Į mus kreipėsi Šilalės rajono meras, taip pat Ūkininkų sąjunga prašo šį klausimą kuo skubiau spręsti, nes ūkininkai stipriai pajuto dirvožemį rūgštėjant. Pamatę poreikį jau pradėjome problemą spręsti. Tikime, kad būtent šia technologija Vėžaičių vardą darsyk galima sudrebinti. Tik šįkart ne Rytuose, bet Vakaruose“, – kalbėjo direktorė. Tai padaryti filialas sieks jau 2015-aisiais, įstaigai minint 80-ąsias veiklos metines. Vėžaičiuose ketinama surengti moksliniams išradimams skirtą tarptautinę konferenciją, kurioje tikimasi sulaukti svečių iš Skandinavijos bei kitų Europos valstybių.


Artėjanti Vėžaičių filialo sukaktis vienija ir senuosius filialo mokslininkus. Naujomis filialo galimybėmis aktyviai domisi buvęs direktorius, pirmasis nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio ministras dr. Vytautas Knašys. Biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Gipiškis, taip pat habilituoti biomedicinos mokslo daktarai, profesoriai Steponas Čiuberkis ir Edmundas Lapinskas, biologijos mokslų daktaras Valensas Ežerinskas ir dabar išmano žemdirbystės Vakaruose situaciją. Mokslininkų patirtį viliamasi gretinti su mokslo naujovėmis.


Atnaujina techniką


Vėžaičių filialo mokslininkai neslėpė, kad mokslo galimybes riboja prasta pastatų būklė ir skurdi techninė bazė. Ją po truputį tobulinti pavyksta vykdant projektinę veiklą. Šiais metais filialas projektinės veiklos pagalba gavo 300 tūkstančių litų vertės mobiliąją laboratoriją. Tai leis ne tik atlikti nuodugnius dirvožemio fizikinius, hidrologinius, mikrobiologinius bei augalų fiziologinius tyrimus, bet ir skatins glaudžiau bendradarbiauti su universitetais, kolegijomis. „Mūsų techninė bazė skurdi – neturime kuo pasigirti. Seni traktoriai, kombainai, sėjamosios. Tačiau turint naują laboratorinę įrangą galėsime priimti daugiau Klaipėdos universiteto praktikantų. Turėsime dirvožemio kietmatį, drėgnomatį, šlyties pasipriešinimo, anglies dvideginio emisijos matuoklius, deguonies koncentracijos nustatymo prietaisą, dirvožemio vandens pralaidumo stendą ir kt. Įsigijome ir naują autoklavą – senuoju jau buvo pavojinga dirbti“, – techninės bazės naujovėmis džiaugėsi direktorė D. Karčauskienė. Filialui taip pat paskirta nedidelė Žemės ūkio ministerijos parama šiuolaikiškai laboratorijos aplinkai sukurti.


Iš Madrido – su naujais tikslais


Rugsėjo 17–19 dienomis vėžaitiškiai mokslininkai dalyvavo pirmajame tarptautinio projekto „Ankštinių augalų selekcija ir auginimas užtikrinant tvarų žemės ūkį bei praturtinant baltymais maistą ir pašarus“ suvažiavime Madride. Jame dalyvauja šalys partnerės iš skirtingų agroklimatinių regionų. Atstovauti Lietuvai pakviesti LAMMC Vėžaičių filialo buvę ir esami mokslininkai prof. habil. dr. E. Lapinskas, prof. (HP) dr. D. Ambrazaitienė, dr. D. Karčauskienė, dr. G. Šiaudinis, dr. R. Repšienė, dr. R. Skuodienė.


„Ankštiniai augalai – tai augalinės kilmės baltymų šaltinis maistui ir pašarams, vienas saugiausių azoto šaltinių kitų augalų mitybai ir vienas natūraliausių dirvožemio struktūros ir kitų savybių gerintojas. Tačiau daugumos augalininkystės ūkių sėjomainose tai vis rečiau auginami augalai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Pastaruoju metu baltymingų augalų auginimas dėl įvairių priežasčių pateko į sunkią konkurencijos požiūriu padėtį. Labiausiai nerimą kelia tai, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES prarandama praktinė patirtis auginti baltymingus augalus sėjomainoje, juos tinkamai nuimti ir sandėliuoti bei paruošti sėklą tolimesniam dauginimui ir perdirbimui“, – projekto ištakas apibūdino mokslininkai.


Vėžaitiškiai jau žino, kad savo potencialą pademonstruoti galės kalbėdami apie azoto fiksacijos tyrimus, įvertinant azoto fiksacijos intensyvumą stresinėmis sąlygomis, kai trūksta drėgmės ir fosforo. Šiuo klausimu Vėžaičių filialo mokslininkai turi daugiau nei 40 metų patirtį ne tik tirdami simbiotinę sistemą, bet ir gamindami biologinę trąšą nitraginą.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių