Pasaulio kolumbariumai išskirtiniai, Lietuvoje dar nepopuliarūs

Barselonos Poblenou kapinių kolumbariumas.

Šiandien vis daugiau žmonių išreiškia pageidavimą po mirties būti kremuoti, o išskirtiniai kolumbariumai visame pasaulyje ilgainiui tapo ne tik atminimo vietomis, bet ir turistų lankomais objektais. Atvykus į iš pažiūros tradicines urnų saugojimo vietas galima bent trumpam pasijausti lyg futuristiniame filme arba pasigrožėti tūkstančių LED lempučių šviesa. Lietuvoje kolumbariumai yra kur kas santūresni, tačiau šiandien siūlomos naujos galimybės rodo, kad moderniosios technologijos po truputį veržiasi ir į šalies kolumbariumus.

Primena panteonus ar koplyčias

Nors Lietuvoje ir pastebima laidojimo tendencijų kaita, kapinėse esantys kolumbariumai pilnėja ne taip sparčiai, o kriptas įprastai puošia artimųjų uždegtos žvakelės ir pamerktos ar pastatytos gėlės. Tuo metu kitose šalyse, kur kremavimas yra įprastas laidojimo būdas arba net dažnesnis nei laidojimas į žemę, kolumbariumai primena panteonus ar koplyčias, jų puošybos tradicijos skaičiuoja ne vieną amžių“, – sako „Lietuvos krematoriumo“ direktorius Bernardas Vilkelis.

Pavyzdžiui, 1898 m. pastatytą ir 1980 m. restauruotą architekto Bernardo J. S. Cahillo kolumbariu­mą San Franciske (JAV) puošia vitražai, mozaikos bei didingas kupolas. Keturiuose įspūdinguose kolumbariumo aukštuose išsidriekę daugiau nei 8 500 nišų. Savo dydžiu išsiskiria ir Barselonos Poblenou kapinių kolumbariumas – septynių nišų eilių struktūra sukuria tokį jausmą, lyg vaikščiotum po miesto gatves. Vienoje iš jų ilsisi „Mažasis šventasis“ Frančeskas Ambrosa, kurio kapą atsidėkodami už gerus darbus iki šiol lanko vietiniai.

Kitas žymus kolumbariumas stovi ant Viduržemio jūros kranto skardžio, Italijos Riomaggiore kaimelyje. Nuo amžinojo poilsio vietų atsiveria stulbinantis vaizdas: spalvingi namai, krištolo skaidrumo vanduo, palei pakrantę vingiuojantis meilės takas, viduramžio stiliaus bažnyčia.

Kolumbariumai visame pasaulyje kvapą gniaužia ne tik savo didingumu ir grožiu. Pasak B. Vilkelio, tendencijos rodo, kad neretai nustebinti gali ir juose pritaikytos išmaniosios technologijos.

„Kai kuriose šalyse jau ne tik ant antkapių, bet ir ant kolumbariumų nišų plokščių galima išvysti velionio nuotraukas 3D pavidalu. Norint aplankyti „Ruriden“ kolumbariumą Tokijuje, į vidų patekti galima tik perbraukus išmaniąją kortelę, o velionio amžinojo poilsio vietą, kurią žymi levituojanti Budos statulėlė, apšviečia tūkstančiai LED lempučių. Tuo metu Fukuokos prefektūros Iidzukos miesto kolumbariumas Japonijoje visiškai nenaudoja elektros energijos. Kolumbariumo vidus apšviestas pro stiklinį stogą besiskverbiančia natūralia šviesa“, – įdomius atvejus išskiria B. Vilkelis.

Ateina ir technologijos

Savo stiliumi kolumbariumai Lietuvoje yra kur kas santūresni, tačiau galima pastebėti, kad vis didesnis dėmesys skiriamas lankytojų poreikiams. Pasak B. Vilkelio, kolumbariumuose pritaikytos technologijos leidžia artimiesiems pabūti mintimis su velioniu ir pasimelsti iš bet kurios pasaulio vietos.

„Šiandien galima ne tik išmaniajame telefone rasti konkrečią kapo vietą pagal velionio vardą, pavardę, mirties ar gimimo datą, bet ir stebėti tiesioginę transliaciją iš kolumbariumo. Kai kurie kolumbariumai taip pat suteikia galimybę toliau gyvenantiems artimiesiems užsakyti žvakių uždegimą ar kriptos papuošimą gėlėmis. Klaipėdoje siūlomos ir didžiausios Lietuvoje, iki šešių urnų talpinančios kriptos, kurios gali būti visos šeimos kapaviete“, – Lietuvos tendencijas apibūdina B. Vilkelis.

Vienas didžiausių kolumbariu­mų pranašumų, anot B. Vilkelio, yra susijęs su kapinių plotų mažinimu. Taip pat tai yra kur kas tvaresnis laidojimo būdas nei lietuviams įprasti kapai.

„Mažai tikėtina, kad kolumbariumai Lietuvoje vieną dieną prilygs išskirtinėms urnų saugojimo vietoms visame pasaulyje, tačiau sparčiai augantis susidomėjimas kremavimu vis labiau skatina atsižvelgti į žmonių poreikius. Renkantis artimųjų pagerbimo ir atsisveikinimo būdą šiandien vis daugiau dėmesio skiriama racionalesniems, etiškiems ir gamtai draugiškiems sprendimams“, – apibendrina „Lietuvos krematoriu­mo“ direktorius.


Taip pat skaitykite:

Drevernoje ir Svencelėje nuo potvynių saugos nauji pylimai
J. Ruškys: Gargžduose teritorijos planuojamos kompleksiškai
Mokyti(s) su parama lengviau
Kitą rudenį Klaipėdos rajone duris turėtų atverti nauja mokykla
Tarybos posėdyje – klounada prieš rinkimus: remontuojamą Gargždų Kvietinių gatvę politikas siūlė pavadinti Liberalų
Tarybos nariams  S. Karbauskui ir  V. Kurai – grėsmė netekti mandato
Apie prieštvaninius milžinus
Tautinių bendrijų išskirtinumas atsiskleidė Veiviržėnuose
Klaipėdiečiui fotomenininkui atminti – parodos ir albumas
Savo kančią įprasmina padėdama sergantiems vaikams
O ką jūs, jaunuoliai, mainais į mažulę?
Jaunieji kuršiai būrelyje įveikia bet kokias baimes
Sporto centro ugdytiniai kovojo Lietuvos pirmenybėse
Ir dekoratyvios, ir maistingos
Gardžiuokimės su su gargždiške moksleive Toma
Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį
L. Linkevičius su Prancūzijos kolega aptarė svarbiausius regiono klausimus

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Neminėkite vien bloguoju

Ramybė gamtoje vis labiau įsiviešpatauja,…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook