Paroda

Kiekvienas mato savo akimis


Vėžaičių kultūros centre praėjusį šeštadienį atidaryta Gerduvėnų kaimo seniūnaičio, menininko Evaldo Dirgėlos darbų paroda „Pro Patria“. „Jei ateis pažiūrėti bent vienas žmogus, dėl to verta kurti“, – drąsinosi parodos autorius. Atėjo net kelios dešimtys.


Sukurta Tėvynės labui


„Savo darbų eksponavimą vertinu kaip tam tikrą maištą. Man buvo patarta nesiblaškyti, nieko nedaryti. Esą tai niekam neįdomu, ir niekas čia, Vėžaičiuose, tos parodos nelankys“, – karčiai kalbėjo Evaldas, parodą pavadinęs „Pro Patria“ – Tėvynei. Menininkas sako, kad Tėvynė yra čia, vietoje, joje yra visko: ir gėrio, ir blogio, ir grožio, ir purvo. Viename jo paveiksle tai išreikšta riterio, kalavijo, rožės simboliais. Dailininkas nelinkęs aiškinti savo abstrakčių darbų prasmės. Jis įsitikinęs, kad kūrėjas neturi būti parodos gidas. „Kiekvienas žmogus turi akis. Kiekvieno savitas suvokimas yra svarbus. Suvokiant meną, neįmanoma suklysti. Tas suvokimas yra vertybė“, – mintimis su „Banga“ dalijosi E. Dirgėla. Gimęs Klaipėdoje, mokęsis M. K. Čiurlionio meno mokykloje, Vilniuje dėstytojavęs, dalyvavęs įvairiuose meno projektuose, dar kuriantis ir filosofinius tekstus, dabar jau kuris laikas jis gyvena Gerduvėnuose ir yra šio kaimo seniūnaitis. Evaldą kaimo žmonės praminė „knygnešiu“.


Darbuose – filosofinės įžvalgos


Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Eugenija Selskienė, Evaldui padėjusi parengti ekspoziciją, parodos atidaryme pasidžiaugė, kad galime pamatyti dar vieno gabaus kraštiečio kūrybą.


„Net parodos pavadinimas „Pro Patria“ rodo, kiek meilės, gerumo paaukota Tėvynės labui. Jei kiekvienas savo dvasia prisidėtume, pasaulis būtų tobulesnis“, – žvarbų rudens vakarą parodos dalyvius skatino E. Selskienė. Jos nuomone, apgailėtina, kad rajono Savivaldybės Kultūros skyrius neturi kūrybiškų žmonių rėmimo strategijos.


Vėžaitiškė Nomeda Jokubaitienė pastebėjo, jog kiekvienoje E. Dirgėlos monotipijoje yra daug detalių, kurios dvelkia filosofine įžvalga. Bene jauniausiam parodos dalyviui, keturmečiui Pijui, kuris jau ir pats tapo, patiko Visatą simbolizuojantis paveikslas „Begalinė sfera, kurios centras yra visur, kur esi tu“.


Kūrybiškumo ištakos


„Mes gyvename išprotėjusiame pasaulyje, kuriame vyrauja materialumas ir negatyvizmas. Savo kūriniuose bandžiau parodyti dalykus, kurie nekintami. Tai – amžinybės gynimas. Nesu pasamdytas, nesu vykęs dailininkas. Tiesiog daugiau mąstau ir stengiuosi tapti geru žmogumi“, – atvirai kalbėjo parodos autorius.


Menininko mama Danguolė Dirgėlienė, braukdama jaudulio ašarą, pripažino, kad sunkiausiai sūnui įveikti ignoravimą, aplinkinių nesupratimą. Močiutė Aldona Ruzgytė-Butrimienė, beje, šviesaus atminimo Veiviržėnų mokyklos direktoriaus Petro Butrimo žmona, neseniai pasirodžiusios eilėraščių knygos „Amžinybės pilys“ autorė, neslėpė, jog didžiuojasi ir skatina savo anūko kūrybą.


„Moters užmigdymas, guli kūdikis, bet laikraščiai svarbesni rimtiems vyrams, nes jie užsidengę skaito juos“, – taip pavadinto paveikslo, berods, neaplenkė nė vieno parodos atidarymo dalyvio akis.


Gargždų krašto muziejaus istorikas Egidijus Miltakis atkreipė dėmesį į ekspozicijoje pristatytus Evaldo filosofinius tekstus. Vieną jų šiandien siūlome ir „Bangos“ skaitytojams.


Vilija BUTKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių