Paroda

Juozo Ramanausko paveikslai – vėl Plungėje


Sausio 13-osios popietę, kai visa Lietuva minėjo nemarius valstybės laisvės ir nepriklausomybės apgynimo 1991-ųjų įvykius, Plungės miesto kultūros centre meno gerbėjai spaudė ranką mūsų tautodailininkui Juozui Ramanauskui, sveikindami ir linkėdami jam toliau kūrybinės sėkmės.


Tai jau antroji per pastarąjį dešimtmetį Plungės mieste surengta šio autoriaus personalinė paroda.


– Iš kur gi toks kaimynų susidomėjimas jūsų kūryba? – klausiu. Juk eksponuoti didelės apimties tapybos darbus šiame centre Juozui Ramanauskui tikra dangaus dovana: didžiulės erdvės, puiki aplinka, visada gausu žmonių. Gargžduose tokių sąlygų tikrai nesudarytume.


Juozas paaiškina, jog prieš kelerius metus jis šioje salėje parodai buvo pateikęs apie penkiasdešimt savo paveikslų. Dabar irgi bemaž tiek pat.


– Per tą laiką nutapiau naujų darbų. Jaučiu, jie gali sudominti parodos lankytojus savo tematika, ypač paveikslai „Ruduo prie Minijos“, „Rudens taku“, „Vėlinių vakaro kelias“, „Piliakalnio ąžuolai. Vilties giesmė“… Paskambinau Plungės kultūros centro tautodailės kuratorei Zafirai Leilionienei, o ji nedelsdama paprašė juos atvežti. Susiradau gerų bičiulių, kurie man padėjo juos pristatyti. Plungiškiai parodos atidarymui pritaikė dargi tokią išskirtinę dieną.


Juozas šiaip iš niekur nebuvo sulaukęs kiek didesnės paramos, o vien iš kuklios pensijos gyvenančiam menininkui netgi svajoti apie tokių apimčių parodas neverta – maža vilties.


Taip jau sutapo, jog plungiškiai šiemet sausio 13-ąją minėjo 220-ąją miesto savivaldos sukaktį. Būtent 1792 metų sausio 13 dieną tuometis Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis pasirašė aktą apie Magdeburgo teisių ir herbo suteikimą Plungės miestui. Šia proga plungiškiai dailininkai Leonardas Černiauskas ir Valdas Simutis šiame centre eksponuoja nutapytus miesto ir jo apylinkių vaizdus, išlikusius senuosius statinius ir paminklus.


Abiejų parodų atidaryme kalbėjęs Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis sakė, jog tokių sukakčių pažymėjimas kūrybiniais darbais istoriniu požiūriu byloja apie meilę savo kraštui, svarbią meno ir menininkų misiją visuomenėje, kūrėjų pilietiškumo išraiškas.


Kaip visada kuklus Juozas Ramanauskas, pakviestas tarti žodį, nedrąsiai prasitarė, jog sumanyto ciklo „Senolių Lietuva“ jis dar nėra baigęs tapyti, tad neilgai trukus gal ir bus galima pamatyti kol kas tik mintyse puoselėjamus paveikslus.


– Mūsų žiūrovai labai domisi šia ir visomis kitomis parodomis, – sakė Zafira Leilionienė. – Dar tebekabinant Juozo paveikslus prie jų būriavosi grupelės meno mokyklos moksleivių, iš mokytojų gavusių užduotį į juos gerai įsižiūrėti ir aprašyti. Ką tik čia su dailės mokytoja lankėsi vienos vidurinės mokyklos mokiniai. Parodas keičiame kas mėnesį.


– O Juozo darbai ypač saviti ir įdomūs – juk tai mūsų senolių gyvenimas, dvasingi kaimo žmonės, labai išraiškingi ir mieli žemaičių žemės vaizdai, – įspūdžiais dalijosi Zafira.


Ji pati yra tautodailininkė tekstilininkė, parodų organizatorė. Šiai menininkei pirmiausiai imponuoja Juozo Ramanausko tapybos preciziškumas, žmonių portretai ir figūrinės kompozicijos, peizažai ir koloritas, subtili minties spalvinė išraiška ir, kas be ko, pačių paveikslų dydis.


– Tuo šis kūrėjas mums įdomus, nes originalus. Gargždai turėtų didžiuotis turėdami tokį menininką, – sakė parodos organizatorė Z. Leilionienė. – Tikėsimės jo naujų darbų vėl sulaukti mūsų Plungėje.


Aldona VAREIKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių