Paramos onkologiniams ligoniams idėją skleidžia Vilties renginiai
Šis savaitgalis buvo kupinas Vilties renginių: šeštadienį Minijos upėje, netoli Lapių kaimo, vyko plaukimas baidarėmis „Judėk pirmyn su Viltimi“, o sekmadienį – Vilties bėgimas Klaipėdoje. Abi dienas oras buvo tarsi užsakytas.
Šiais metais Vilties renginius aplankė ir svečiai iš Jungtinės Karalystės, tarp jų buvo Michaelis Peartas su žmona ir jo sūnus, kuris į Klaipėdą sugrįžo praėjus 3 metams po tėčio mirties. Jie dalyvavo memorialinio sodo, įkurto prie Šv. Pranciškaus onkologijos centro ir skirto M. Pearto atminimui, atidaryme. Tai buvo jaudinanti ceremonija, kurią vedė broliai pranciškonai. Beveik prieš 3 metus M. Peartas mirė nuo vėžio. Paskutines 3 savo gyvenimo savaites jis leido hospise (slaugos namai) Anglijoje. Michaelis žinojo, jog jam yra likusios vos kelios savaitės gyventi ir jas praleido skambindamas savo artimiausiems draugams atsisveikinti. Tai buvo labai drąsus ir ryžtingas poelgis, bet būtent toks buvo Michaelis ir jis pasirinko taip nugyventi savo gyvenimą. Jis taip pat parašė labai jautrų laišką:
„Brangieji, paramos onkologiniams ligoniams būtinybės supratimas nepaprastai išaugo, bet reikia dar labai daug padaryti. Klaipėdoje įsikūręs Šv. Pranciškaus onkologijos centras su broliu Benediktu, jo bendražygiais broliais pranciškonais ir Aldona priešakyje bei visais jų rėmėjais šioje srityje nuveikė nepaprastai daug. Prieš kelerius metus brolis Benediktas suteikė man garbingą šio centro globėjo vardą, ir manau, kad jų atliktas darbas rodo kelią ne tik Klaipėdai, bet ir visai šaliai.
Savo gyvenime turėjau tris dideles meiles. Pirmoji buvo mano brangioji žmona Helena, ji padovanojo man du puikius vaikus ir per visą gyvenimą palaikė mane visuose darbuose. Neįsivaizduoju geresnės motinos ir draugės už Heleną. Visą laiką gėrėjausi jos stiprybe ir parama, kai rūpinomės Kristoferiu, tapusiu stipriu, tikru ir ištikimu draugu. Mano antroji meilė buvo darbas, kurį pasirinkau baigęs mokslus, nes tikėjau, kad diplomatija padeda išspręsti ginčus ir išvengti smurto, taip dažnai alinančio pasaulį. Sėkmingas diplomatijos galimybių panaudojimas suteikia daug džiaugsmo.
Pagaliau trečioji mano meilė buvo Lietuva. Patyrėme didžiulį džiaugsmą, atradę Europos pakraštyje mažą gražią šalį, nepaprastai daug iškentėjusią, bet pajėgusią viską ištverti ir su šypsena bei geranoriškumu žvelgiančia į pasaulį.
Netikėtos onkologinės ligos kelionės pabaiga greitai privers mane atsisveikinti ir su trimis savo meilėmis, bet prieš iškeliaudamas norėčiau paskutinį kartą prisidėti prie brolio Benedikto ir jo bendražygių daromo darbo. Gegužės pabaigoje Klaipėdoje vyks „Vilties bėgimo“ akcija, kurios metu bus renkamos aukos šiam centrui. Ši iniciatyva prasidėjo prieš kelerius metus su Deividu Holidėju (David Holliday) bei kitų padrąsinimu ir tapo kasmetiniu labdaros renginiu. Svarbu, kad šie pinigai toliau padėtų onkologijos centrui augti ir plėstis. Šiais metais norėčiau susieti savo vardą su „Vilties bėgimu“ per Kristoferio, du kartus bėgusio maratoną, dalyvavimą. Norėčiau, kad jis bėgtų su mano vardu ant marškinėlių ir paskutinį kartą už mane paragintų žmones aukoti geram darbui.
Turbūt žmonės turi daugiau idėjų šio renginio populiarinimui, ir neabejoju, kad Deividas Holidėjus atkreips į jas dėmesį. Šis renginys galėtų būti pavadintas „Love, Love, Love“ pagal „Bitlų“ („The Beatles“) dainą. Šilčiausi linkėjimai, Maiklas“.
M. Pearto sūnus Kristoferis Peartas (Chriustopher Peart), įkvėptas savo tėvo laiško, tomis dienomis pradėjo paramos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui akciją Didžiojoje Britanijoje. Jos metu Kristoferis pats surinko per 30 000 Eur.
Sekmadienio vakare pakvietėme svečius iš Anglijos vakarienei į Šv. Pranciškaus centrą ir tuo pačiu pasigrožėti nuostabia teritorija ramiame centro parke. Kaip rašiau praeitą savaitę, toliau planuose yra pastatyti Sveikos gyvensenos centrą, Dienos centrą autizmu sergantiems vaikams, slaugos ir priežiūros namus senyvo amžiaus žmonėms. Broliams pranciškonams buvo suteikta žemės nuoma ateinantiems 99 metams. Net neabejoju, kad žingsnis po žingsnio viskas bus pasiekta. Mes tik turime tikėti!
Deividas HOLLIDAY
