Palikti purvynuose

Yra toks populiarus filmas „Palikti sniegynuose“ apie žmonių netyčia paliktų kinkomų šunų išgyvenimą ekstremaliomis Antarktidos sąlygomis. Panašios mintys kyla apie mūsų rajono naujakurių vargus, bandymą išgyventi priemiesčių purvynuose bei atlaikyti pramonės invaziją link gyenamųjų kvartalų. Mūsų rajono naujieji gyventojai, jaunos šeimos kasdien patiria daug streso dėl nepakankamai sutvarkytos aplinkos, neišvažiuojamų kelių, saugumo stokos ir nežinomybės.

Pavasarį kaip niekad atsiveria plati purvynų panorama Sendvario seniūnijoje – dėl masinių statybų metu pažeistų drenažų skęsta gana intensyvaus vietinio susisiekimo keliai, kurių danga – vienos duobės duobelės. Žvyrkelių lyginimo žmonės laukia kaip išganymo, tačiau šiam darbui atlikti reikia sausos kelio dangos, nes priešingu atveju darbas nueis vėjais.

„Po lietaus purvynai, vasarą skęstame dulkėse, vaikštome su prožektoriais, kada bus apšvietimas, autobusai neįveikia mūsų duobių, mažinami reisai“, – netyla priemiesčių gyventojų skundai.

Rajono gatvių asfaltavimo sąrašai iki 2020 m. patvirtinti, tačiau, žinia, šis procesas juda lėtai, ir dėl lėšų stokos, ir dėl viešųjų pirkimų trukdžių. Ne visi keliai inventorizuoti, todėl negalima skirti lėšų net jų tvarkymui, jau nekalbant apie asfaltavimą. Tai vėlgi ilga procedūra, sukanti ratą per Nacionalinę žemės tarnybą… Norite sutvarkytos gatvės greičiau – patys dėkitės 50 proc. lėšų, Savivaldybė pridės kitą dalį. „Iš kur mes gausime pusę milijono eurų?“ – vėl rypauja purvynų gyventojai. Kelininkai jau aiškiai pasakė, kad jiems nurodyta tvarkyti, asfaltuoti pagrindines regiono transporto arterijas, nes daugėja krovinių į uostą, reikia gerų kelių… Kada jie atsižvelgs į priemiesčio duobkeliais dardančių gyventojų vargus, niekas nežino. Rajonui sutvarkyti visus kelius – nepakeliama našta. Juk reikia statyti naują darželį-mokyklą, tam skolinamos apvalios sumos iš banko, reikia palaikyti kultūros veiklą – vėl metami pinigai nuomai…

Dar klausimas, kiek į naujus namus per pastarąjį dešimtmetį įsikrausčiusių gyventojų iš tiesų yra rajono gyventojai, čia deklaravę gyvenamąją vietą? Niekam ne paslaptis, kad labai daug žmonių taip ir liko uostamiesčio gyventojais, išbėgusiais iš miesto ieškoti tyresnio oro ir ramybės.

Tačiau čia komforto nesurado ketvergiškiai, Dovilų seniūnijos gyventojai. Ir būsimas krematoriumas mažiau nei kilometro atstumu nuo mokyklos – tikrai ne didžiausia blogybė. Iš uostamiesčio pusės skverbiasi visa didelio miesto atliekų ir kita pramonė, susijusi su augančia krovos apyvarta uoste. Nenumaldomai auga transporto srautai tiek mieste, tiek rajone. Net naujoms kapinėms teritorijos klaipėdiškiai žvalgosi ne savo mieste, o rajono teritorijoje. Dar gerai, jei ateina civilizuotos, šiuolaikiškos įmonės, tačiau karti Ketvergių ir kitų aplinkinių gyvenviečių patirtis rodo, jog vos ne iš po nakties išdygsta neaiškios įmonėlės, kurios savo privačioje žemėje imasi aplinką teršiančio atliekų rūšiavimo, nekreipdamos jokio dėmesio į aplink stūksančias naujakurių sodybas. Pagautos keičia pavadinimus, mėto pėdas, bet vėl grįžta prie to pačio „biznio“.

Klaipėdos integruotų teritorijų vystymo programoje nurodoma, jog rajone esančios miesto periferinės zonos plotas – 20 901 ha, gyventojų skaičius – 19 969, gyventojų tankis – 1,0 gyv./ha, gyventojų tankis užstatytoje teritorijos dalyje – 6,5 gyv./ha. Teigiama, jog vystant šias teritorijas nebuvo sukurti investiciniai modeliai, sudarantys sąlygas vystyti periferinius centrus ir įpareigojantys teritorijas vystyti kompleksiškai, neapsiribojant tik parduodamų sklypų infrastruktūra. Tai kelia rimtas problemas, susijusias su transporto srautų suvaldymu ir racionaliu darbo bei gyvenamųjų vietų išdėstymu, augančia transporto tarša ir triukšmu.

Tad gal Klaipėda žada pasirūpinti savais gyventojais rajono teritorijoje, nes dalis jų jau tapo ir miesto valdžios rinkėjais? O gal Regiono taryba atkreipė dėmesį į purvynus? Pagal Klaipėdos regiono plėtros tarybos patvirtintą projektų sąrašą iki 2020 m. pagal vietinių kelių vystymo prog­ramą, finansuojamą iš ES struktūrinių fondų lėšų, ne kelių asfaltavimui, o eismo saugumo priemonių diegimui visos rajono seniūnijos, išskyrus Kretingalės, šiemet gaus iš viso 503,6 tūkst. eurų. O Klaipėdai teks 8,5 mln. eurų Bastionų gatvės tiesimui, Tilžės gatvės nuo Šilutės plento iki geležinkelio pervažos rekonstrukcijai, pertvarkant žiedinę Mokyklos gatvės ir Šilutės plento sankryžą. Su Bastiono tilto statyba susijusioms rekonstrukcijoms uostamiesčiui skiriama dar 9,7 mln. eurų. Džiaugiasi ir šilutiškiai, šiemet gausiantys 3,4 mln. eurų dvaro, miesto kvartalo kompleksiniam sutvarkymui. Europinės lėšos pasieks ir Priekulės I. Simonaitytės muziejų (108, 8 tūkst. eurų) bei Socialinių paslaugų centrą (711, 6 tūkst. eurų). Rajono kraštovaizdžio gerinimui –516,9 tūkst. eurų, turizmo infrastruktūrai – 277, 6 tūkst. eurų, atliekų rūšiavimui– net 1,5 mln. eurų (iš jų 230 tūkst. eurų – rajono lėšos), socialiniam būstui – apie 600 tūkst. eurų. Milijonai jau sudėti į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūrą.

Purvynams nebelieka nieko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių