Palankios dienos įsibėgėjusiai šienapjūtei
Pirmosios žolės pradalgės ūkininkų laukuose sugulė praėjusią savaitę. Pavasariui pavėlavus pusantros savaitės, šienapjūtė prasidėjo laiku – tinkamiausias metas pasiruošti žiemai kokybiško pašaro. Šilumos gamta pašykštėjo, bet užteko drėgmės, todėl gyvulių augintojai patenkinti, kad žolės daugiau nei ankstesniais metais. Kai kam šios užteks pašarų atsargoms, bet atolą vis tiek teks pjauti, kad būtų švarūs laukai.
Ūkininkai džiaugiasi gausiu žolės derliumi, iš kurio gamina šienainį.
Ne tik žolę reikia pjauti
Vasarai atėjus užliejo šilumos banga ir kaime prasidėjo naujas darbų etapas – šienapjūtė. Sulaukę saulėtų dienų, ūkininkai intensyviai pjauna žolę, suvytusią vynioja į rulonus – šienainis bus pagrindinis pašaras stambesniuose gyvulių ūkiuose, o dauguma smulkiųjų džiovins šieną.
„Ilgiau nebegalima laukti – žolė tanki, derlius geras, – dėstė praėjusią savaitę žoliapjūtę pradėjęs endriejaviškis ūkininkas Andrius Vainius. – Reikia paruošti pašaro 315 galvijų – melžiamoms karvėms ir prieaugliui, buliams. Teks nupjauti apie 300 ha, ir ne vieną kartą. Mes ruošiame šienainį – vytintą žolę dedame į duobę arba vyniojame į rulonus, bet iš pirmosios žolės džiovinsime ir šieną. Iš atolo gaminsime tik šienainį.“
Šiuo metu ūkininkas turi ir kitų svarbių darbų – grūdinių kultūrų pasėlių priežiūra. Anot A. Vainiaus, reikia kovoti su piktžolėmis. Jis augina grūdus ne tik gyvulių pašarui, bet ir realizavimui. Ūkininkas patenkintas, jog gražiai sudygo vasarojus, o tai gero derliaus pamatas. Tačiau iš anksto džiaugtis neketina – nežinia, kokia bus javapjūtė, kai gamta šėlsta, ji nenuspėjama, neprognozuojama. „Gamta kasmet kitokia, ir ūkininkas turi būti pasiruošęs netikėtumams“, – sakė pašnekovas.
Vieno stambiausių rajone ūkininko A. Vainiaus ūkyje kartu su šeima dirba 11 samdomų darbuotojų. Jis džiaugėsi, kad visi išvengė koronaviruso ir sėkmingai, darniai dirba rikiuojamus darbus. „Esame kaip kumštis“, – patenkintas ištarė ūkininkas.
Optimizmo nestokojantis ūkininkas
Veiviržėnų seniūnijoje sunkiai rasi dirvonuojančių laukų, ypač Šalpėnų krašte. Čia kaip reta daug gyvulių ganosi, ne tik stambios bandos, bet ir kelias karves ar veršius pamatysi. Taigi kaimas gyvas. Tai patvirtino Vainotiškės kaime ūkininkaujantis, pienininkystės ūkį puoselėjantis Mindaugas Žąsytis. „Turime džiaugtis, kad smulkieji ūkininkai gyvuoja, dirba ir užsidirba, laukai nedirvonuoja. Visgi jų mažėja – atsisako gyvulių, žemę parduoda arba išnuomoja, todėl ūkiai stambėja“, – atskleidė ūkininkas, kuris laiko apie 200 galvijų, iš kurių 100 – melžiamos karvės. Jo ūkis taip pat stambėja.
Praėjusį savaitgalį M. Žąsytis jau buvo nupjovęs 30 ha žolės. Jo didžiausias talkininkas – sūnus. Ūkininkas numatęs nušienauti 150 ha, gamins pagrindinį pašarą – šienainį, o iš kukurūzų – silosą. Technika apsirūpinęs M. Žąsytis tikisi laiku baigti šienapjūtę. „Dauguma technikos turi, todėl pagalbos niekas neprašo. Smulkieji ūkininkai daugiausia džiovina šieną“, – dėstė pašnekovas.
Ūkininkas prisipažino, jog pieno kainos jo neliūdina. „Lietuvoje pieno perdirbėjams trūksta žaliavos, todėl mums gerai“, – patikino jis ir pridūrė, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Pašaro pasiruoš pakankamai
Ūkininkas Manfredas Skroblys iš Kretingalės seniūnijos Peskojų kaimo šiemet žoliapjūtę pradėjo anksčiau nei pernai, bet, anot jo, pabaigos dar nematyti. „Žolės dvigubai daugiau – patręšti žolynai, drėgmės, šilumos jiems užteko. Šiemet teks pjauti 150 ha – pašaro žiemą reikės 300 galvijų, iš jų 100 melžiamų karvių“, – atskleidė pašnekovas. Jį džiugino palankus oras žolei vytinti, šienainiui gaminti. Be to, ruošiasi džiovinti šieną – apie 100 rulonų ketina paruošti veršeliams. „Pašarui, kuris turėtų būti kokybiškas, pasigaminti užteks pirmosios žolės, bet atolą teks pjauti, kad laukai švarūs būtų“, – sakė ūkininkas. Nuotaiką skaidrina kukurūzų pasėliai, iš kurių gamins silosą. Neblogai atrodo ir kitos kultūros. „Šiemet gamta žemei atseikėjo visko. Per 30 ūkininkavimo metų neatsimenu, kad taip gausiai gegužę būtų liję pajūryje. Bet nežinia, kokia bus javapjūtė“, – kalbėjo pašnekovas.
M. Skroblys tikisi sulaukti talkininkų ir šią savaitę baigti šienapjūtę.
Galvijų ūkį puoselėjantis Irmantas Gudauskis iš Vėžaičių seniūnijos Girininkų kaimo planavo žoliapjūtę pradėti savaitgalį. Pasak jo, šį šaltą pavasarį kultūrinė žolė, kaip antai dobilai, nespėjo sužydėti, todėl tenka palaukti. „Žolės daugiau nei pernai, iš 80 hektarų pašaro paruošime tiek, kiek reikia gyvuliams žiemą. Šienainiu iš atolo, kuris yra maistingesnis, baltymingesnis, šersime jaučius, o žindenėms karvėms reikia ir šieno“, – kalbėjo I. Gudauskis.
Vėlyvas pavasaris nesutrukdė
Šienapjūtė įsibėgėjo ir Vaidutės Leonauskienės ūkyje Šilėnų kaime, Endriejavo seniūnijoje. „Pernai tokiu laiku jau buvo nupjovę pirmąją žolę – šiemet pavasaris vėluoja pusantros savaitės, – dėstė ūkininkė. – Gerai sužėlusi žolė – reikės nupjauti 100 ha.“
Ūkio, kuriame laikoma 70 melžiamų karvių, savininkė optimizmu netryško, nes, pasak jos, reikia daug investuoti, o pieno kaina – stabiliai maža. „Žalos pridaro žvėrys – vos pasėjus kukurūzus, atslinko šernai. Elektriniu piemeniu aptvėrėme 9 ha, nes pernai tokį pat plotą iškniso, – apgailestavo V. Leonauskienė. – Pašarų žiemai pasigaminsime pakankamai, bet neaišku, kaip užderės grūdinės kultūros. Prastai žiemojo kvietrugiai, vėlavo vasarojaus sėja, nes dėl drėgmės pertekliaus negalėjome įvažiuoti į laukus.“
Alfredas Pocys iš Priekulės seniūnijos Kalviškės kaimo, savaitgalį pradėjęs žoliapjūtę, turės nupjauti 60 ha, gamins šienainį ir džiovins.
Viena iš stambiausių rajone ūkininkių endriejaviškė Irena Lachaj patikino, jog šienapjūtė jos ūkyje vyksta intensyviai – presuojamas šienainis. Ji neabejojo, jog pasigamins reikalingą kiekį visai žiemai.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
