Pakartotinai išleistoje knygoje – 16 rajono piliakalnių

Pakartotinai išleistoje knygoje –  16 rajono piliakalnių

Pirmasis knygos „Klaipėdos rajono piliakalniai“ leidimas 1000 egzempliorių tiražu, pasak renginio organizatorės ir kuratorės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Sonatos Šmatauskienės, tapo itin populiarus ir labai greitai ištirpo.

 

Klaipėdos rajono Europos kultūros paveldo dienų renginiai rugsėjo 15 d. prasidėjo seminaru-diskusija „Klaipėdos rajono piliakalniai: jų reikšmė ir išsaugojimo ypatumai“. Renginio dalyviams 2009 m. išleistos knygos „Klaipėdos rajono piliakalniai“ papildytą pakartotinį leidimą pristatė knygos autoriai archeologai Gintautas Zabiela ir Zenonas Baubonis. Kitą dieną rajono gyventojai buvo pakviesti į ekskursiją „Piliakalnių kelias Klaipėdos rajone“ ir pažintinę kelionę „Litorinos taku iki Kukuliškių piliakalnio“. Visi renginiai buvo nemokami.

„Klaipėdos rajono piliakalniai“ papildytą pakartotinį leidimą pristatė knygos autoriai archeologai G. Zabiela ir Z. Baubonis.Kuršių paveldo paminklas

Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje yra žinoma 16 piliakalnių. Iš jų vienas (Jogučių) sunaikintas dar XIX a., o prieš metus tarp Olando Kepurės ir Girulių, Litorinos pažintiniame take, atrastas dar niekam nežinomas kuršių paveldo paminklas, vadinamas Kukuliškių piliakalniu.

Įdomų pranešimą apie rajono piliakalnius, atskirą dėmesį skiriant neseniai atrastam Kukuliškių piliakalniui, pristatė doc. dr. Gintautas Zabiela, archeologas, archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, taip pat Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Istorijos ir archeologijos katedros docentas, kartais dar vadinamas „piliakalnių guru“. Autorius pasidžiaugė, jog knygoje išspausdinti ir padavimai, legendos, kuriais galima sudominti turistus.

Pirmasis knygos „Klaipėdos rajono piliakalniai“ leidimas 1000 egzempliorių tiražu, pasak renginio organizatorės ir kuratorės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Sonatos Šmatauskienės, tapo itin populiarus ir labai greitai ištirpo: „Kadangi 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais, pasitarus su Savivaldybės vadovais ir skyrus lėšų, nutarta šią knygą papildyti ir dar kartą išleisti. Taip į knygą sugulė naujos nuotraukos, aprašytas atrastas Kukuliškių piliakalnis, papildyta ir kita informacija.“ Knygos antruoju leidimu rūpinosi Jono Lankučio viešoji biblioteka.

Lėšų negailima

Į seminarą susirinkusiuosius pasveikino Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius, šiuo metu pavaduojantis vedėją, Laisvūnas Kavaliauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Turizmo tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė, Administracijos direktoriaus pavaduotoja, Europos paveldo dienų renginių organizavimo darbo grupės pirmininkė Ligita Liutikienė. Visi sutarė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės politikų ir administracijos dėmesys paveldui – didžiulis.

Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybė 3 metams nupirko Žvaginių (Endriejavo sen.), Skomantų (Veiviržėnų sen.), Kalniškės (Vėžaičių sen.) piliakalnių tvarkymo ir priežiūros paslaugą. Tam skirta apie 54 tūkst. eurų. Konkursą laimėjusi įmonė šienaus piliakalnių teritoriją, jų prieigas, prižiūrės pėsčiųjų takus, apžvalgos aikšteles, šalins vėjovartas ir pažeistus medžius, rinks šiukšles. Praėjusiais metais tokia paslauga minėtų piliakalnių priežiūrai buvo nupirkta už beveik 15,7 tūkst. eurų.

Pasak vicemerės R. Cirtautaitės, Klaipėdos rajono piliakalniai – kultūros vertybės ir turistų traukos objektai, todėl piliakalnių tvarkymui ir priežiūrai reikia skirti išskirtinį dėmesį, siekiant juos išsaugoti ir atskleisti jų grožį. Ji atkreipė dėmesį, kad seniūnai taip pat turėtų stengtis dėl savo seniūnijos teritorijoje esančių piliakalnių, jie turi būti tvarkomi ir nuolat prižiūrimi, surenkamos šiukšlės, nes tai – turistų, bendruomenių traukos objektai.

Dar 2015 m. Savivaldybės ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis Kalniškės, Gargždų piliakalnis buvo pritaikytas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms, todėl šiandien šis piliakalnis – vienas labiausiai lankomų kultūros paveldo objektų Klaipėdos rajone.

Pritaikys turizmo reikmėms

Archeologas, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorius, projekto „Kalniškės, Gargždų piliakalnio pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reik­mėms“ autorius ir rangos darbų vykdytojas Zenonas Baubonis papasakojo apie piliakalnių tvarkymą ir priežiūrą bei Kalniškės, Gargždų piliakalnio pritaikymą kultūros ir viešojo turizmo reikmėms. Jis apžvelgė I etapo ir planuojamus II etapo darbus, pasidalijo savo patirtimi, pasiūlymais dėl piliakalnių tvarkymo ir priežiūros, kvietė diskusijai visuomenei aktualiu klausimu dėl ant piliakalnių augančių medžių kirtimo. Darbus planuojama baigti 2019 m. Pirmiausia bus atliekami specialūs kraštovaizdžio kirtimai ties Tilto gatve, kurie maksimaliai atidengs piliakalnio išraiškingus bruožus iš pietų pusės.

Piliakalnio papėdėje bus įrengti mediniai laiptai, mediniai tilteliai-takeliai bei terasuoti takai. Taip bus įrengtas pažintinis takas, apžvalgos aikštelė bei takas, kuriuo į pagrindinę piliakalnio aikštelę galės patekti žmonės su negalia. Vietomis, ties upelio vaga, ten, kur matomi nuslinkę ir pažeisti šlaitai, planuojami jų sutvirtinimai.

Z. Baubonis gyrė rajono Savivaldybės iniciatyvą, esą piliakalnių priežiūros paslaugų kitos savivaldybės neperka. Svečias taip pat sakė, jog Klaipėdos rajonas – bene vienintelis rajonas šalyje ne tik išleidęs knygą apie rajono piliakalnius, kurių yra jau 16, bet ir ją papildęs bei pakartojęs leidimą.

Istorikė Janina Valančiūtė, paveldosaugoje dirbanti nuo 1984 m., pasidžiaugė rajono valdžios požiūriu į paveldą ir diskusijoje dėl ąžuolų išsaugojimo sakė, jog piliakalnis turi būti nuplikęs, o ne apžėlęs, kad matytųsi jo struktūra.

Gargždų miesto bendruomenės narys Vytautas Čeledinas prašė projektuotojų neiškirsti visų ąžuolų ir palinkėjo, kad kiekvieno širdis turėtų savo piliakalnį, kur būtų ramu, nuo kurio toli matytųsi ir sielos dangus šviestų giedras, netemdomas pavojaus laužo dūmų.


  • Etnologas Libertas Klimka yra pasakęs: „Piliakalniai yra labai svarbūs Lietuvos istoriniame kraštovaizdyje, tai gamtos ir žmogaus kūriniai, todėl teisinga sakyti, kad Lietuva yra piliakalnių kraštas.“
  • Piliakalniai – senasis kultūros paveldas, kažkada mūsų protėvius saugoję nuo priešų, o dabar šie kalnai, apipinti legendomis, yra neatsiejamas gražiausių Lietuvos kraštovaizdžių akcentas.
  • Šiemet 24-ųjų Europos paveldo dienų tema buvo „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“. Europos paveldo dienų tema kviečia visuomenę pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti mūsų gyvenamų vietovių unikalumą ir vertę. Šiemet dėmesio cent­re – archeologinių vietovių, istorinių miestų ir miestelių, senųjų kaimų, kelių ir gatvių tinklo, dvarų sodybų, istorinių parkų ir sodų, sakralinių statinių, kapinių, pramonės ir kitų kultūros paveldo objektų tarpusavio ryšys kultūriniame kraštovaizdyje. Tačiau piliakalniai – vienos iš svarbiausių kultūrinio kraštovaizdžio dominančių, liudijančių Lietuvos valstybingumo pradžią.

Vida VALAITYTĖ-IVAKHNENKO

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Užteks trypčioti!

Kaip krenta rudeniniai medžių lapai,…

Plačiau »

Agnė ADOMAITĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar pasikliaujate likimu?