Nuotolinės studijos suvaržė pirmakursius ir užsienyje, ir Lietuvoje
Po keturis šimtukus iš egzaminų gavę buvę Gargždų „Vaivorykštės“ abiturientai Lukas Rimkus ir Eidenis Kasperavičius jau įpusėjo pirmuosius studijų metus: vienas Mančesterio universitete, kitas – Kauno technologijos universitete. Dėl karantino šie mokslo metai yra tikrai kitokie. Suvaržymai dėl būriavimosi, studijavimas nuotoliniu būdu, o ne auditorijose stipriai sumažino galimybes socializuotis, ypač pirmakursiams. „Jaunimo erdvė“ teiraujasi, kaip sekėsi gargždiškiams prisitaikyti prie neįprasto studijų ritmo.
Eidenis(kairėje): „Susipažinti (ne susidraugauti) su Kauno technologijos universiteto kursiokais ir kitais studentais nebuvo sunku stovykloje, renginiuose ar tiesiog susitinkant mieste, bet kol kas tokio ryšio, koks per 4 metus buvo sukurtas „Vaivorykštėje“, patirti neteko. Nežinau, kiek įtakos čia turėjo karantinas, o kiek – uždaras inžinierių būdas“.
Lukas: „Mančesterio universitete iki karantino išbuvau du mėnesius, tad susipažinau su keletu žmonių, su kuriais palaikau ryšį nuotoliu, tačiau tai nėra tas pats, jeigu būčiau universitete ir dalyvaučiau renginiuose, susibūrimuose. Žmonės ten labai draugiški, iš įvairiausių šalių, tad galėjau pažinti ne vieną skirtingą kultūrą“.
Savo pasirinkimų nesigaili
– Kaip vyko stojimas į universitetus? Ar džiaugėtės pasirinkimu?
Lukas: Stojimas į universitetą JK yra šiek tiek kitoks nei Lietuvoje. Visų pirma reikėjo pasirašyti motyvacinį laišką ir gauti iš mokytojo rekomendaciją. Išsirinkus penkis universitetus, dokumentus nusiųsti į specialią sistemą stojimui UCAS. Tai reikia padaryti iki sausio vidurio, o gegužės mėn. ar vasaros pradžioje sužinai, ar įstojai. Kai kurie universitetai prašo tam tikrų reikalavimų (anglų kalbos lygio nustatymo egzamino, egzaminų balų ir kt. – aut. past.). Įstojau į Mančesterio universitetą, informatikos programą (angl. Computer Science), tikrai nesigailiu, tai yra puikus, aukšto lygio, pasaulyje žinomas universitetas, džiaugiuosi čia patekęs.
Eidenis: Jau seniai žinojau, kad noriu gilintis į technologijų arba informatikos mokslus, ties elektronika apsistojau maždaug 11 klasėje, po „Ateities inžinerijos“ projekto, todėl pavasarį liko tik išsirinkti universitetą ir programą. Kuo daugiau domėjausi galimais variantais, tuo viskas darėsi mažiau aišku, kol galiausiai supratau, jog to paties universiteto ar programos įspūdžiai yra skirtingi visiems studentams, todėl neverta per daug jaudintis. Galutinį mano pasirinkimą – Elektronikos inžinerijos studijas KTU – nulėmė, galima sakyti, jų siūlomos talentų ugdymo programos galimybės.
Mokymosi krūvis – skirtingas
– Ar studijų krūvis – pakeliamas, koks jis palyginti su mokykla?
Lukas: Krūvis yra visai nemažas, yra daug įvairių darbų, kuriuos reikia atlikti, ypač jei jie susiję su praktika. Profesoriai paruošia vaizdo paskaitas, iš kai kurių dalykų turime klausimų-atsakymų sesiją. Tada galime geriau suprasti temą. Mokymasis universitete ir mokykloje skiriasi tuo, kad turi būti labiau atsakingas, nes niekas neprižiūri, kaip mokaisi. Čia griežtesni darbų atlikimo terminai, nebėra pažymių, vertinimo sistema labai skiriasi nuo mokyklos. Mano universitete viskas skaičiuojama procentais, o vėliau gaunamas galutinis įvertinimas.
Eidenis: Per savaitę turiu maždaug 20 valandų paskaitų, pratybų, laboratorinių darbų, bet dažnai reikia savarankiškai rengti ataskaitas, rašyti mokslinius darbus ir pan. Man krūvis nėra didelis, kadangi galiu pats pasirinkti patogų laiką užduotims atlikti, todėl galiu užsiimti ir papildoma veikla. Didžiausias skirtumas, palyginti su gimnazija, yra tai, jog studentas savo gyvenimo būdą gali visiškai pakeisti kas pusę metų, nes visi studijų pokyčiai, įvairios rotacijos, kvietimai į organizacijas vyksta ir rudenį, ir pavasarį.
– Ar daug turite tarpinių atsiskaitymų? Kiek skiriate laiko jiems pasiruošti?
Lukas: Tarpinių atsiskaitymų pirmą semestrą turėjau gana nemažai, didžioji dalis – praktiniai, pavyzdžiui, reikėjo sukurti mini žaidimą viena programavimo kalba, tai užtruko tris ar keturias savaites. Būna ir laboratorinių užsiėmimų, tad tikrai reikia įdėti daug darbo, ypač sprendžiant matematinius uždavinius.
Eidenis: Dažniausiai studijų modulis turi 1 tarpinį egzaminą ir 2–3 ilgesnio laikotarpio savarankiškus darbus (išimtis – matematika, kur tarpinių egzaminų buvo 3). Pasiruošimas jiems labai priklauso nuo konkretaus modulio ir dėstytojo – pavyzdžiui, fizikos atsiskaitymui reikėjo rimtai išsinagrinėti maždaug 2 mėnesių teorinę medžiagą, o programavimo – užteko prisiminti paskutinius laboratorinius darbus.
Sesiją įveikė sėkmingai
– Kaip sekėsi ruoštis pirmajai sesijai?
Lukas: Sesijai ruoštis reikėjo gana nemažai, bet mūsų ilgos atostogos (3 ar 4 savaitės nuo semestro pabaigos iki pirmojo egzamino), tai turėjau apie mėnesį laiko pasiruošti keturiems egzaminams. Svarbu perskaityti medžiagą, peržiūrėti užrašus, vaizdo medžiagą, jei kažką užmiršau.
Eidenis: Su vienu sustiprintu moduliu sesijoje turėjau 5 egzaminus ir vieną – išankstinį, todėl pasiruošimui tikrai reikėjo skirti laiko. Kaip ir tarpinių egzaminų metu, pasiruošimas kai kuriems moduliams truko tik pusvalandį, o iš viso sesijai ruošiausi maždaug pusantros savaitės, jaučiausi užtikrintas ir išlaikiau puikiai.
Ir džiaugiasi, ir kritikuoja
– Karantino metu tenka mokytis nuotoliniu būdu, tai – sudėtingiau?
Lukas: Kadangi studijuoju IT, nuotolinis mokymasis man nėra toks blogas dalykas. Kalbant apie mokymosi kokybę, tad nesvarbu, ar būčiau Mančesteryje, ar čia, namuose, kur galiu kurti programas ar spręsti panašias matematines užduotis. Vis dėlto kai kuriems dalykams, pavyzdžiui, matematikai, būtų visai neblogai, jeigu viskas vyktų gyvai. Taip galima iškart užduoti klausimų, geriau įsisavinti temą. Žinoma, yra ir kitas aspektas – sugadintas studentų socialinis gyvenimas, trūksta kontakto, dalyvavimo organizacijose, nors klubai universitete organizuoja renginius nuotoliniu būdu, būtų geriau, jei vyktų gyvai, ypač kai esi pirmo kurso studentas.
Eidenis: Nekalbant apie krentančią motyvaciją ir socializacijos trūkumą, tikriausiai kiekvienos programos studentai gali rasti priežasčių, kodėl būtent jiems neigiama nuotolinio mokymosi įtaka yra didžiausia, aš – ne išimtis. Teorinės paskaitos, nors ir su didesne miegančių studentų dalimi, vyksta kaip įprasta (kai kurie studentai ir dėstytojai norėtų nuotolinių paskaitų ir po karantino), bet laboratoriniai darbai be įrangos inžinerijos studijose labai nukentėjo. Žinoma, sprendimą rasti galima visada, pavyzdžiui, detales litavimui vienam studentui dėstytojas išsiuntė paštu.
Praktiniai dalykai motyvuoja
– Kas labiausiai patinka studijose, o gal yra kokių trūkumų?
Lukas: Labiausiai patinka tai, jog mokausi dalykus, kuriuos galiu pritaikyti: spręsti įvairias problemas, pritaikyti techninius sprendimus visuomenėje, kas suteikia asmeninio pasitenkinimo. Patinka matematika, mėgstu spręsti uždavinius, džiaugiuosi pasirinkęs šią studijų programą. Stodamas jau žinojau, ko tikėtis, kitaip nebūčiau pasirinkęs šių studijų. Džiaugiuosi, jog yra labai daug praktikos, tai ypač naudinga būsimam informatikui. Vienas iš trūkumų, jog labai daug terminų, iki kada reikia atlikti darbus. Vieną savaitę buvo net trys gana nemaži laboratoriniai darbai.
Eidenis: Kol kas didžiausią įspūdį padarė „Įvadas į specialybę“, kuriame ne tik praktiškai gaminome tokius prietaisus kaip skaitmeninis termometras, bet ir susipažinome su kai kuriais dėstytojais ir absolventais. Reikia pripažinti, pokalbis su mokslininku, prisidėjusiu prie lietuviško kosmoso palydovo kūrimo, iš tiesų motyvuoja studijoms. Taip pat išskirčiau ir „GIFTed“ talentų ugdymo programą, dėl kurios galiu dalyvauti papildomose veiklose, bendrauti su grupe motyvuotų studentų iš skirtingų fakultetų ir net gauti stipendiją.
Turbūt daugiausia trūkumų galėčiau įvardinti veiklose, kurios nukentėjo dėl karantino ribojimų. Apskritai labiausiai nustebino dėstytojai, kurie yra žymiai „arčiau žemės“, nei buvau girdėjęs iš pasakojimų.
Kalbėjosi Gabrielė ČIUNKAITĖ
