Nuomonė

Miesto seniūnija rajono valdžios šešėly

Gargžduose kartais sutinku vieną kitą pažįstamą ar nepažįstamą žmogų. Žodis po žodžio išsikalbame ir išgirstu prašymus, pasiūlymus, kaip reikėtų spręsti susikaupusias problemas. Daugumą jų galėtų ramiai išnagrinėti pats miesto seniūnas Saulius Bakšinskis su savo komanda.

Štai anąkart prie „Ąžuoliuko“ mane sustabdė grupė moterų iš Žemaitės gatvės, rodė, kad šaligatvis yra neapšviestas, nors į akį durk vėlyvais rudens ir žiemos vakarais. Baugu eiti. Seniūnas turbūt yra girdėjęs, kad buvo užpultos moterys ir sumuštos taip, jog pateko net į ligoninės Reanimacijos skyrių. To pokalbio metu paklausiau moterų, ar jos kreipėsi į seniūną.

– Buvom užėjusios į kabinetą, kalbėjome. Seniūnas įnikęs į popierių šūsnį, matyt, mūsų ir negirdėjo. Jis atsisveikindamas teištarė žodį „pažiūrėsiu“. Žiūri jau gal dvejus metus, bet piršto nepajudina.

Po tokio pokalbio užėjau į Gargždų seniūniją.

– Ale, Albinai, taip tu ne laiku pataikei, kai seniūnas atostogose, – nuogąstavo seniūno pavaduotojas J. Donauskas, – tačiau jūsų pageidavimą užsirašiau pageidavimų sąsiuvinyje. Žiūrėkit, net raudonu pieštuku apvedu. Įspėju, kad greitai nebus, reikės sąmatą parengti, medžiagų įsigyti.

Mintyse sumečiau, kad dar vieną žiemą sutiksime vaikščiodami tamsiu ir pavojingu šaligatviu, nes dabar bus laukiama seniūno, o tas išgirdęs tokią naujieną ištars tą lemtingąjį žodį „pažiūrėsime“.

Ne tik šis vaizdelis rodo, kad operatyvumo stinga. Mat seniūnas neturi pinigų, dažnai pasako, kad miestiečiai tegu kreipiasi į rajono valdžią. Jau beveik ant nosies Gargždų miesto jubiliejus, tačiau visi rūpesčiai gula ant rajono vadovų ir administracijos darbuotojų pečių. Ateis seniūnas į miesto jubiliejaus šventę, pasėdės prezidiume – ir jo misija beveik baigta.

Visiškai vaizdas kitas Dovilų seniūnijoje, kurioje valdžios gijos seniūnės Nijolės Ilginienės rankose. Teko dalyvauti miestelio tradicinėje šventėje ir folkloro festivalyje „Užaugau Lietuvoj – 2008“. Nežinau, kiek seniūnei padėjo rajono valdžia, tačiau vertinant organizaciniu požiūriu, tai milžiniškas darbas.

Kas kita kalbant apie Gargždų seniūnijos vadybinę veiklą, kuri stichiškai susiformavo nuo anų tarybinių laikų. Buvusi Gargždų apylinkė, o dabar Gargždų seniūnija neturėjo realios valdžios ir dabar neturi. Gal todėl Gargždų seniūnas S. Bakšinskis kartais yra „kaip ant ledo“. Nesijaučia, kad jis miesto šeimininkas. Kiek skaičiau spaudoje dėl Klaipėdos gatvės renovacijos, visos strėlės lėkė merui. Kad kas kalbėtų ar vienu kitu žodeliu prisimintų Gargždų seniūną – jo lyg ir nėra. Grįš seniūnas iš atostogų, o Parko gatvės gyventojai su nerimu stebi asfaltavimo darbus – pusė išasfaltuota, kita – nežinia kada.

Galima tęsti didelių ir mažų darbų sąrašą. Tik ar seniūnui rūpi? Man atrodo, jam kaip vanduo nuo žąsies. Manau, kad šventės nušurmuliuos, o po jų turėtų vykti kalba, kokios vadybinės funkcijos deleguojamos miesto seniūnijai. Tegu parodo, ką sugeba seniūnijos darbuotojai.

Negalima švaistyti rajono Savivaldybės administracijos darbuotojų ir vadovų laiko sprendžiant tik Gargždų problemas. Tam yra seniūnas, kuriam reikia duoti kuo daugiau valdžios ir rimtai iš jo

reikalauti. Suprantama, kad reikalinga kartais ir parama, bet reikia vengti ydingos praktikos – dirbti už seniūną.

Albinas KLIZAS

Rajono Savivaldybės tarybos narys