Niežti liežuvis kitus apdergti

Pandemija tik dar stipriau parodė, jog žmogus planuoja, bet kas bus rytoj ar tolimesnėje ateityje – nė vienas nežinome. Tad ši situacija mus moko būti dabartyje, o dėl ateities padaryti tai, ką gali, ir susitaikyti su tuo, kad neapibrėžtumas egzistuoja.

Kol pandemija neįveikta, kol karantino ribojimai, tol aistros tiek kasdieniame, tiek visuomeniniame gyvenime yra per daug perkaitusios, nors už lango ir šalta žiema. Matome, kas darosi tiek Lietuvos, tiek rajono politiniame gyvenime. Beje, dabar rajono Tarybos posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu, jie yra tiesiogiai transliuojami. Tad be tarpininkų galite susidaryti savo nuomonę. Aišku, tam reikia skirti laiko. Kai kelis posėdžius pažiūri, tai susivoki, kokie puodai garsiai skamba, kam nuolat niežti liežuvis kitus apdergti.

Bet politikai nėra išimtis, mes ir patys nesame angelai. Gal politikai jaučiasi tokiais ereliais, kai mato, kad ir mums patinka vieniems kitus dergti viešojoje erdvėje. Neatsistebiu, kaip žmonės mėgsta komentuoti socialiniuose tinkluose būtus nebūtus dalykus: svarbu, kad intriguojančią antraštę kažkur perskaitė. Neretai įniršę ant viso pasaulio komentatoriai negeba perskaityti šalia parašytos oficialios informacijos. Pavyzdžiui, uoli seniūnė informuoja, kada ir kur bus valomi seniūnijos keliai, o akis apsipylęs komentatorius niršta – nieko nežinome, ir vėl perklausia, koks valymo grafikas. Seniūnė feisbuko paskyroje toliau kantriai atsakinėja. Bet, žiūrėk, vis tiek kas nors, nesiteikęs perskaityti, kas aiškiai atsakyta, siautėja: kada valys mūsų kelią, kodėl ne mums pirmiausia ir t. t.

Psichologai nuolat primena, kad viskas kinta, tad ir sudėtingos situacijos nesitęsia amžinai. Svarbu išgyventi jas su atjauta ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms. Kiekvienam reiktų žengti bent mažus žingsnius kritinės situacijos sprendimo link be išankstinių nuostatų ir nirtulio. Subalansuokite problemos dydį. Atsitinka taip, kad be konkrečios problemos žmogus nieko daugiau ir nebemato. Tad svarbu nukreipti mintis kita kryptimi. Pamatyti ir gerų dalykų, paklausti savęs, už ką šiandien galiu savimi pasidžiaugti?

Eglė USIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių