Netinkamai į tautines mažumas atkreiptas dėmesys didina, o ne sprendžia problemas
Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama vieno politiko tinkamumui pareigoms, net nuskambėjo versija, kad tai vyksta tik dėl jo priklausymo tautinei mažumai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėjos Alionos Gaidarovič teigimu, tokia situacija gana pavojinga, nes politikai, spekuliuodami tautinių mažumų problematika labai abejotinose situacijose, daro žalą, nes taip sumenkinamos rimtos problemos ir skatinama neapykantos kalba.
Turime apsčiai ir realių problemų
Pasak A. Gaidarovič, kasdienių situacijų vertinimas pasitelkiant mažumų problemas yra pavojingas, nes paaiškėjus, jog tai naudota tik norint apsiginti, visuomenė gali įtariai pradėti žiūrėti ir į kitus atvejus, jau tikrai susijusius su diskriminacija, o ne esančius priedanga politinėms problemoms spręsti. Tai sunkina ne tik diskriminacijos, bet ir neapykantos kalbos situaciją.
„Žiniasklaidai kiekvieną kartą aprašius diskriminaciją tautiniu pagrindu, anonimiškuose komentaruose pasipila daug negatyvios informacijos. Dalis jų yra akivaizdi neapykantos kalba, kai ne tik piktinamasi aprašomos tautybės žmonėmis, jiems priskiriami neigiami stereotipai. Tokiuose komentaruose netiesiogiai, kartais ir labai tiesmukai skatinama neapykanta, kuri, pasitaiko, virsta smurto skatinimu“, – pasakoja teisininkė. Iš žiniasklaidos šios temos pasklinda į socialinius tinklus, o ten neapykantos kalba liejasi dar plačiau.
Kuriamos problemos menkina tikrąsias
Todėl kiekvienas pseudoįvykis, kuriam viešai skiriama labai daug dėmesio, yra ypač žalingas. O žinomų politikų ar viešų, labai populiarių asmenų įsitraukimas daro meškos paslaugą.
Specialistai jau ne kartą pabrėžė, kad politikai turėtų labai atsakingai reikštis. Ne tik dėl to, kad juos labiau viešina žiniasklaida. Juk aukštas pareigas einantys vieši asmenys visuomenei yra pavyzdžiai.
Todėl kalbėti apie tai, jog politiko ar kito asmens veikla kritikuojama tik dėl priklausymo tautinėms mažumoms, yra labai pavojinga. „Tai sukuria kelis precedentus. Pirma, visuomenė pamato, kad galima prisidengti diskriminuojamų grupių šydu ir taip tikėtis išspręsti problemas. Antra, žmonės supranta, kad politikai gali piktnaudžiauti labai svarbiomis ir skaudžiomis temomis. Tai skaldo visuomenę ir skatina dar didesnę priešpriešą, kuri žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ar kitoje viešoje erdvėje labai greitai gali tapti nauja neapykantos kalbos banga“, – sako A. Gaidarovič.
Kaip elgtis pastebėjus tokius atvejus?
ŽEIT atstovų teigimu, pastebėjus neapykantos kalbos atvejus viešojoje erdvėje (naujienų portalų komentaruose ar socialiniuose tinkluose ir kitur), būtina reaguoti. „Kuo daugiau abejingumo netinkamiems viešiems pareiškimams ar komentarams, tuo mažiau ir dėmesio skiriama neapykantos kalbos prevencijai. Todėl kviečiame visus, pastebėjusius neapykantos kalbos apraiškų, pranešti ne tik mums, bet ir kreiptis į portalų, kurie skelbia tokius tekstus, redakcijas. Taip pat verta elgtis ir dėl komentarų socialiniuose tinkluose“, – ragina A. Gaidarovič.
- Kas yra neapykantos kalba?
Tai yra kalba, rašymas, gestai ar bet kokia kita verbalinės ir neverbalinės komunikacijos priemonė, kuria asmenys ar socialinės grupės diskriminuojamos pagal tokius požymius: rasę, religiją, etninę ir tautinę kilmę, lytį, negalią, seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.
- Kas yra neapykantos kurstymas?
Neapykantos kurstymas yra viešas skleidimas (žodžiu, raštu) informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
- Žodžio laisvė ir neapykantos kalba
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau ji numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Publikacija finansuota pagal Europos Sąjungos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietybės programą.
Šioje publikacijoje išreikšta autoriaus nuomonė, jam tenka visa atsakomybė už turinį.
Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už galimą pateiktos informacijos naudojimą.
