Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą saugo ir išeivija

Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą saugo ir išeivija

1918 metų Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jurgio Šaulio sūnėną Č. Tarvydą sujaudino apsilankymas kolumbariume, prie dėdės kapo.

 

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirti renginiai vyksta ne tik mūsų šalyje. Iš Šveicarijoje šiai sukakčiai skirto renginio, kuriame paminėtas 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarų, gyvenusių ir veikusių Šveicarijoje, – prelato Kazimiero Stepono Šaulio ir dr. Jurgio Šaulio – atminimas, praėjusią savaitę grįžo dr. J. Šaulio sūnėnas Česlovas Tarvydas ir grupelė jaunų giminaičių. „Už galimybę prisiliesti prie giminės ir tautos istorijos esame dėkingi Šveicarijos lietuvių bendruomenei, dar vasarį pakvietusiai į Luganą“, – sakė Č. Tarvydas, sutikęs pasidalyti viešnagės įspūdžiais.

Ant atminimo lentos, esančios Šv. Brigitos vienuolyne Lugane, užrašyta, kad šiame kambaryje nuo 1945 m. rudens iki mirties gyveno prelatas K. S. Šaulys, „Tėvynės ilgesio kankinamas, bet nepraradęs vilties, kad Lietuva vėl prisikels laisvam, nepriklausomam gyvenimui.“Dėmesys istorijai

– Nepriklausomos Lietuvos 100-metis – ypatinga proga susiburti ir išeivijos lietuviams. Šveicarijos lietuvių bendruomenė, kurios pirmininkė Jūratė Caspersen vasarį į Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją atvežė parodą „Lietuvių Šveicarija“, tai įrodė darbais.

– 2012 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas nutarė 2018 metus paskelbti Nepriklausomos valstybės metais. Šia proga prisiminsime ir pagerbsime Vasario 16-osios Akto signatarus, kurie ryžosi drąsiai didžiosioms kaimyninėms valstybėms pasakyti, kad mes norime būti laisvi, nepriklausomi, kad Lietuvos valstybė turi būti savarankiška. Paminėti svarbią Lietuvai sukaktį ruošiasi išeivijos lietuviai įvairiuose pasaulio kampeliuose. Spalio 7 d. tokį renginį surengė Šveicarijos lietuvių bendruomenė. Į Luganą rinkosi svečiai iš Šveicarijos, Italijos ir Lietuvos pagerbti 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarų, gyvenusių ir veikusių Šveicarijoje, mūsų kraštiečių prelato Kazimiero Stepono Šaulio ir dr. Jurgio Šaulio atminimą.

– Kaip jus sutiko lietuvių išeivijos atstovai?

– Pirmą viešnagės dieną mus, dvylika lietuvių, pasitiko Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė J. Caspersen. Labai šiltai priėmė ir vienuolės Šv. Brigitos vienuolyno svečių namuose, kur apsigyvenome. Jos mums ruošė pusryčius, dengė stalą, o sekmadienio šventinis stalas visus nustebino. Nuo kasdieninio jis skyrėsi šventiniais indais ir puošnumu. Beje, ir mes, ir prelato Kazimiero Stepono Šaulio giminaičiai valgėme tame kambaryje, kuriame prelatas gyveno, sėdėjome ant tų pačių kėdžių ir, žinoma, apsilankėme koplytėlėje, kurioje jis laikydavo šv. Mišias.

– Viešnagės dienos buvo suplanuotos. Šeimininkai pasirūpino, kad patirtumėte neišdildomų įspūdžių?

– Šv. Brigitos vienuolyno koplytėlėje, kur iki mirties meldėsi prelatas Kazimieras Steponas Šaulys, šv. Mišias aukojo kanauninkas Vladas Gedgaudas – Klaipėdos Šv. Juozapo darbininko parapijos klebonas. Po to vyko 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarų atminimo pagerbimo minėjimas vienuolyno konferencijų salėje. Čia sveikinimo žodį tarė LR ambasadorė Šveicarijoje Valentina Zeitler, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė J. Caspersen ir kiti svečiai. Teko kalbėti ir man apie dr. Jurgio Šaulio atminimo saugojimą jo gimtinėje Lietuvoje.

Pirma iš dešinės – Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen su Jurgio Šaulio giminaičiais prie Kastanjolos kapinių, kuriose palaidotas dr. Jurgis Šaulys. Pakeitė požiūrį

– Esate sakęs, kad apie savo dėdę signatarą J. Šaulį galėtumėte kalbėti tris dienas. Ar viešėdamas Šveicarijoje apie jį sužinojote dar ką nors nauja?

– Naujo jau nesužinojau, tačiau jaunimas tikrai išgirdo. Signataro anūkai ir proanūkiai pripažino, kad ne visi eidavo į valstybinių švenčių minėjimus, bet ta kelionė pakeitė požiūrį. Vasario 16-ąją jie pažadėjo atvažiuoti į Balsėnus, signataro Jurgio Šaulio tėviškę.

Įspūdį paliko pažintis su senute vienuole, kuri iki pat mirties 1964 m. slaugė prelatą Kazimierą Steponą Šaulį. Ji pasakojo, kad kas rytą prelato klausdavo, kaip sveikata, o jis atsakydavo, kad geriau. Kitą rytą vienuolė vėl klausdavo, kaip sveikata, o jis atsakydavo, kad vis geriau ir geriau. Ir taip iki mirties... Prelatas buvo palaidotas Lugane, o vėliau jo palaikai pervežti į Italiją, Campo Verano kapines Romoje.

– Vienuolika dr. J. Šaulio anūkų ir proanūkių, su kuriais buvote ir jūs, signataro sūnėnas, pirmą kartą aplankėte jo kapą Lugane. Turbūt tai buvo jaudinantis įvykis.

– Dr. J. Šaulio kapas yra Lugano Kastanjolos kapinių kolumbariume uolose. Čia padėjome gėlių, uždegėme žvakutę. Kalbėjo ambasadorius, LR Nuolatinės Atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje vadovas Andrius Krivas. Kadangi laiko turėjome nedaug, į kapines su J. Caspersen sugrįžome sekmadienį. Kai stovėjome prie kapo, apėmė toks didis jausmas, kad esame šalia jo, galime nors taip prisiliesti prie mūsų artimo. Stasys Lozoraitis yra pasakęs, jog Jurgio siela nebus rami, kol jo kauleliai nesiilsės Lietuvos žemėje... Ir pats J. Šaulys buvo išreiškęs norą atgulti tėvynėje. Dukra Birutė, gyvenusi Amerikoje, Detroite, su savo mama, lyg planavo parvežti tėvo palaikus į Lietuvą, bet šalia palaidota jo antroji žmona M. Salvatini-Šaulys. Tad nebuvo kaip jų atskirti.

– Ką dar patyrėte lankydamiesi Šveicarijoje?

– Šv. Antonijaus bažnyčioje signatarų garbei buvo surengtas Vilniaus universiteto choro „Virgo“ koncertas. Vakare šventinį priėmimą didžiuliame restorane organizavo ir sveikinimo kalbą pasakė LR ambasadorė Šveicarijoje V. Zeitler. Čia mūsų delegacija Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkei J. Caspersen įteikė Klaipėdos rajono savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko sveikinimą ir dovanėlę. Asmeniškai padėkojome bendruomenės pirmininkei už sudarytą galimybę mums – proanūkiams, anūkams ir asmeniškai man – aplankyti dėdės dr. J. Šaulio kapą.

Namą, kuriame iki mirties gyveno sig­nataras J. Šaulys, galėjome pamatyti tik nuo Šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus, prie pat Lugano ežero. Namą įsigiję žmonės nepageidauja lankytojų.

Per viešnagės dienas aplankėme kelias koplytėles, kuriose ypatingai jauku. Mačiau, koks susikaupęs buvo mūsų jaunimas.

Spalio 10 d. rytą atsisveikinome su nuoširdžiomis vienuolėmis ir palikome Luganą. O jis mums tapo toks mielas ir artimas, nepaisant mus skiriančio didelio atstumo. Lugano ežero, kuriame paplaukiojome laiveliu, grožis ir daugybė įspūdžių lydėjo mus namo.


  • Kaip teigia Vasario 16-osios aktą suradęs profesorius Liudas Mažylis, šis istorinis dokumentas surašytas būtent signataro Jurgio Šaulio ranka. Jis neretai laikomas pirmuoju Lietuvos valstybės diplomatu. Filosofijos daktaras Jurgis Šaulys buvo žymus publicistas, redagavo ne vieną leidinį, taip pat buvo Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje.

Kalbėjosi Laima ŠVEISTRYTĖ

Nuotr. iš asmeninio archyvo


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Pasivaikščiokime

Laisvė gyventi, kaip tu nori,…

Plačiau »

Agnė ADOMAITĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas