Neprigiję verslai Gargžduose: kodėl?

I. Petravičienė džiaugiasi, kad šalia „Madam“ esančiose patalpose bus įkurtas sporto klubas. Taip pat veiks antikvarinių daiktų, įvairiausių mažmožių parduotuvėlė.

Turėti nuosavą verslą – daugelio svajonė. „Bangos“ puslapiuose ne kartą rašėme apie sėkmingai vystomas pelningas veiklas rajone. Tačiau pačiame Gargždų centre atlaisvinamos kai kurios komercinės patalpos byloja, kad toli gražu ne visos verslo idėjos pasiteisina.

Paskutines dienas skaičiuoja tekstilės krautuvėlė, jau uždarytas ir drabužių parduotuvės „Madam“ vyrų skyrius, seniai nebeveikia ir kavinės-restorano „Lijo“ pastate buvusi „Sultainė“, kvietusi gargždiškius ir miesto svečius pasilepinti sveikais žaliaisiais kokteiliais.

Euras pakirto perkamąją galią

Dar 2014 metų lapkritį įgyvendindami savo seną svajonę gargždiškiai Raimonda ir Valdas Daukšai atidarė tekstilės krautuvėlę. Prekiauja patalyne, rankšluosčiais, pledais, chalatais, pižamomis. „Iš pradžių idėja pasiteisino, buvo nemažai pirkėjų, atsirado ir nuolatinių klientų. Tačiau įvedus eurą žmonių perkamoji galia palaipsniui mažėjo. Tekstilės gaminiai – ne duona, ne pirmo būtinumo prekė, tad pirkėjų srautas sumenko“, – apgailestavo Raimonda.

„Mūsų stiprioji pusė buvo ta, kad turėjome nuosavas patalpas, nereikėjo nuomoti, nesamdėme jokių darbuotojų, tačiau vis tiek pradėjome suktis lyg užburtame rate. Žinoma, išgyvent išgyventume, tačiau norisi ne tik egzistuoti. Juk šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Kol jauni esame, reikia ir pensijai kaupti, ir vaikų mokslams. Nebėra ko laukti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Vietoj pelno – patirtis

Tekstilės krautuvėlė dar dirbs beveik iki gegužės pabaigos. Visoms prekėms dabar taikomos 20–45 proc. nuolaidos. Tad yra gera proga įsigyti kokybiškų gaminių už patrauklią kainą. „Iš pradžių didesnę dalį prekių veždavome iš Lenkijos, o paskutiniu metu pirkėjams siūlome daugiausia kokybiškus lietuvių gaminius. Jei reikia, siūdavome ir pagal užsakymus patalynę, patvarkydavome užvalkalus pagal matmenis ir t. t.“, – kalbėjo siūti mokanti krautuvėlės savininkė Raimonda.

Ji neslepia, kad emigruoti iš Tėvynės labai nesinori, tačiau ką gali žinoti. Vyras jau yra apsisprendęs vykti dirbti į Norvegiją. „Pati per vasarą ilsėsiuosi su vaikais, tačiau taip pat ieškosiu darbo, turiu buhalterės profesiją, tad šioje srityje ir norėčiau realizacijos“, – dėstė pašnekovė. Jos sesuo jau seniai gyvena Airijoje. Vos tik sužinojo apie krautuvėlės likimą, kvietė ir Daukšų šeimą, pažadėjo pasirūpinti darbais, gyvenamuoju plotu, tačiau gargždiškiams ši šalis ne prie širdies. Abu sutuoktiniai tvirtina visiškai nesigailį pabandę nerti į verslo vandenis, juk nieko neprarado, tik įgavo patirties, kuri jau yra neįkainojama.

„Adam“ pristigo jaunų pirkėjų

Drabužių parduotuvės „Madam“ savininkė Irena Petravičienė taip pat dar 2014 m. nusprendė atidaryti vyrams skirtą skyrių „Adam“. „Daugiausia drabužių vežėme iš Turkijos, Italijos. Kadangi tenykščių vyrų dydžiai nedideli, tai orientavomės į jaunimo segmentą. Tačiau daugelis jaunimo įpratę apsipirkti „Akropolyje“. O vyresnieji, nors ir užsukdavo, retai turėdavome jiems tinkamų didesnių dydžių. Žinoma, buvome jau susiformavę ir nuolatinių klientų ratą, tačiau ne tokį, kad būtų galima tęsti „Adam“ veiklą. Tad dabar vėl liko tik „Madam“ – drabužių parduotuvė, skirta moterims“, – pasakojo I. Petravičienė.

Paklausta, kodėl pačios „Madam“ patalpos taip pat sumažėjo, atsakė: „Jau daug metų dirbu šioje srityje ir, kai pasikalbu su kolegėmis iš Vilniaus, Palangos, visos vieningai tvirtina, kad mažėja žmonių. Gyventojų perkamoji galia yra labai sumažėjusi. Niekam ne paslaptis, kad daug jaunimo įsigyja drabužius ir dėvėtų drabužių parduotuvėse, o viduriniajai Lietuvos klasei taip pat kainos parduotuvėse neretai per didelės – neįperka. Pati turiu daug veiklos uostamiestyje, tad „Madam“ pasilikau tik kaip širdžiai mielą užsiėmimą.“

Abu Irenos vaikai gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, tad Gargžduose netruko pasklisti kalbos, esą ir pati Irena ruošiasi krautis lagaminus, tačiau moteris akcentuoja: „Pasisvečiuoti labai smagu, tačiau mums geriausia gyventi Lietuvoje, esame lietuvininkai, tad čia ir mūsų ateitis. Čia mūsų obuolys, mūsų lašinių palties gabalėlis…“

• Pasak tekstilės krautuvėlės savininkės, Gargžduose klesti tik dėvėtų drabužių parduotuvės ir grožio salonai, kuriuose daugiausia lankosi emigrantų žmonos. „Darbingo amžiaus jaunų žmonių – labai nedaug. Pasižiūri, tai vaikšto daugiausia pensininkai ir vaikai. Tad iš kur bus tų pirkėjų?“ – retoriškai klausė Raimonda.

Patys neatliko namų darbų

Sveiką gyvenimo būdą propaguojančiųjų nusiminimui neliko Gargžduose ir restorano-kavinės „Lijo“ pastate įsikūrusios „Sultainės“, kurioje buvo plakami įvairūs žalieji, detoksikuojantys ir vitaminų kupini kokteiliai. „Šį „Sultainės“ projektą buvome patikėję iš Londono grįžusiai homeopatei, sveikos mitybos specialistei Deimantei Rapalytei. Tačiau šiuo metu pagrindinė jos veikla yra Klaipėdoje, tad „Sultainės“ projekto ir nebeliko“, – „Bangai“ aiškino „Lijo“ direktorė Daina Šatkienė.

Pasak jos, jei įdedi daug darbo, visada yra grįžtamasis ryšys. „Emigracija, mažėjantis gyventojų skaičius to nepakeis. Juk „akropoliai“ pilni žmonių! Kavinė-restoranas „Lijo“ taip pat turi gausų klientų būrį. „Sultainės“ atveju patys neatlikome namų darbų, per mažai buvo pastangų. Kitų kaltinti esu nelinkusi“, – akcentavo Daina.

Agota BENDORAUSKIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

(iš „Bangos“ archyvo)