„Nepažinto mero“ laidoje – ir Savivaldybės vadovas
Filmuojant laidą dar praėjusių metų lapkričio pradžioje padaryta persirengusio mero B. Markausko nuotrauka, kuri buvo paskelbta socialiniame tinkle ir sulaukė įvairių reakcijų. „Nepažintas meras“ LRT žiūrovų dėmesio laukia kiekvieną trečiadienį 21.30 val. per LRT televiziją.
LRT televizija dar šią savaitę pristatė žiūrovams naują laidą „Nepažintas meras“. Tai realybės dokumentika apie merus, kurie vienai dienai palieka savo kabinetą, tampa eiliniais gyventojais ir bando spręsti vietos žmonių iškeltas problemas. Klaipėdos rajono merui Broniui Markauskui taip pat teko persirengti ir gargždiškiams aktualias problemas spręsti eilinio gyventojo kailyje.
Įvertino kitomis akimis
Iš viso šiame LRT projekte filmuotis pakviesta 16 merų. „Merai buvo parinkti, atsižvelgiant ir į politinių partijų įvairovę, ir kitus kriterijus. Kai man pasiūlė, sutikau, nes mėgstu netikėtus dalykus. Reikia pripažinti, jog buvo išties gera patirtis“, – sako Klaipėdos rajono meras B. Markauskas. Iššūkį sau taip pat metė Tauragės, Ignalinos, Šakių, Birštono, Neringos, Kaišiadorių, Trakų ir kitų savivaldybių vadovai.
Projekto prodiuseris Edmundas Jakilaitis sako, kad pagrindinis šios laidos tikslas – paskatinti merus į savo miesto ar kaimo problemas pasižiūrėti kitomis akimis, įvertinti, ar tikrai jiems pavaldžių institucijų durys atviros visiems. „Nugrimuojame ir perrengiame merus, situacijas filmuojame slaptai. Nepatikėsite, bet kai kurių merų nepažino tame pačiame aukšte dirbantys kolegos, dėdės, svainiai ar net sutuoktinės“, – pasakoja E. Jakilaitis.
Pasak laidos vedėjo, LRT žurnalisto Edvardo Kubiliaus, itin svarbu tai, kad merai, atsidūrę eilinio gyventojo kailyje, dalį problemų iš tiesų išsprendė. „Filmuojant laidą, buvo pašalinti žmonėms daugybę metų gyventi trukdantys apvadai, gatvėse užlopytos duobės, tvarkingai suženklintas eismas, keliantis pavojų praeiviams“, – sako E. Kubilius.
Gargžduose – bortelis ir perėja
Laidos kūrybinė grupė, apklausdama vietos gyventojus, išgrynina keletą problemų, kurias ir patikima spręsti persirengusiems merams.
Klaipėdos rajono merui B. Markauskui buvo patikėtos dvi problemos: tai bortelis Gargždų turguje, kuris ne vienam praeiviui, prekeiviu buvo kliūtis kelyje. Taip pat pėsčiųjų perėja prie prekybos centro IKI, kuri esą yra nesaugi. Svarstoma, jog čia galėtų būti įrengta arba pakili pėsčiųjų perėja, arba turėtų veikti šviesoforas. „Manau, Gargždams tai nėra aktualiausios bėdos, tačiau šįkart televizijos žurnalistų buvo parinktos šios. Tokio pobūdžio problemų yra labai daug“, – pastebėjo B. Markauskas.
Filmuojant laidą, merui, kaip eiliniam gyventojui, teko susitikti su Gargždų turgaus direktore Danute Jonikaite. Po savaitės bortelio neliko. „Akivaizdu, kad netradicinis problemos sprendimo būdas buvo efektyvus. Turguje manęs kalbinti žmonės tikrai nepažino, buvo sakiusiųjų, jog tą problemą žino ir meras“, – šypsodamasis prisiminė rajono meras B. Markauskas.
Kalbindamas žmones prie pėsčiųjų perėjos, įrengtos ties IKI prekybos centru, meras negavo vienareikšmiško tvirtinimo, jog ši perėja išties nesaugi. „Tai regioninis kelias, juo rūpinasi Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Tačiau pagal laidos numatytą siužetą teko lankytis ir pas Gargždų seniūną Saulių Bakšinskį. Jis, manau, mane atpažino iš balso“, – spėlioja meras. Jo nuomone, šviesoforai prie šios perėjos galbūt nėra labai tikslingi, kai čia pat veikia šviesoforai Dariaus ir Girėno bei Klaipėdos gatvių sankryžoje. Tačiau iškilios perėjos įrengimo idėja verta svarstymo. Klausimą išnagrinėti patikėta Savivaldybėje veikiančiai Saugaus eismo komisijai. „Automobilių kelių direkcija investicijų tokiai perėjai neplanuoja, nors tai jai priklausantis kelias, tačiau jei bus nustatytas poreikis, Savivaldybė galėtų finansuoti pati, siekdama užtikrinti žmonių saugumą“, – teigė B. Markauskas.
Teko aiškintis Etikos komisijai
B. Markauskas, „Bangos“ paklaustas, ar pajuto, jog bendravimas su juo, kaip eiliniu gyventoju, buvo kitoks, atsakė: „Vyrauja nuomonė, kad ir valdininkai nelabai leidžiasi į kalbas, ir kiti žmonės gali ir piktesnį žodį pasakyti. Tačiau viskas buvo pakankamai gerai. Žinoma, man filmuotis persirengus, bandyti pakeisti balso tembrą buvo tikrai nauja patirtis. Maniau, kad bus sunkiau. Be to, gyvenime ir pats juk ne visada bendrauju kaip meras. Sprendžiu buitinius klausimus, lankausi pas gydytojus lygiai taip pat kaip eiliniai piliečiai.“
Mero B. Markausko persirengėlio vaidmuo sulaukė įvairių reakcijų. Pirmiausia buvo paskelbta persirengusio mero nuotrauka jo feisbuko profilyje su „sausu“ prierašu „Naujas stilius“ ir šypsenėle. Pasipylė spėlionės, kas lėmė tokius drastiškus pokyčius. Tačiau apie laidos filmavimą nebuvo užsiminta, nebuvo paaiškinimo ir dėl aprangos pokyčių.
Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojų profsąjunga kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją. „Profsąjunga įžvelgė galimai neetišką elgesį, jog persirengęs meras ėjo į Gargždų seniūno kabinetą ir bendravo kaip kitas asmuo darbo metu“, – „Bangą“ informavo Etikos komisijos pirmininkas Andrius Adomaitis. Tačiau, anot jo, Etikos komisija vienbalsiai nusprendė, kad jokio pažeidimo nėra, nes meras B. Markauskas, kaip ir kiti Lietuvos merai, dalyvavo oficialiame LRT projekte.
Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumo nuotr.
