Nemesti taros į pakrūmes skatins užstatas

Depozitinės taros žymėjimasVasarį visoje Lietuvoje pradeda veikti užstato sistema vienkartinei stiklo, plastiko ir metalo tarai. Parduotuvėse įsigydami produkcijos stilizuota „D“ raide pažymėtoje pakuotėje, už ją kasoje mokėsime 10 centų užstatą. Pinigus susigrąžinti bus galima pakuotę atnešus į bet kurį taromatą. Tokie įrenginiai jau pastatyti Gargžduose prie „Maximos“ prekybos centrų, o ateityje turėtų atsirasti ir prie „Norfos“, IKI bei „Rimi“ Dercekliuose. Mažos parduotuvėlės kaimuose užstatytą tarą surinks tiesiog prie kasos, tad pardavėjų laukia papildomas darbo krūvis. Tokiomis permainomis lietuviai pratinami prie dar modernesnio atliekų rūšiavimo. Tikimasi, kad įkainoto butelio niekas nebedrįs mesti į krūmus.

Priims tik neaplamdytas

Lietuvoje daug metų superkami daugkartinio naudojimo alaus, giros ir pan. buteliai, taigi vartotojai pripratę už tokią tarą atsiimti pinigus. Ne paslaptis, kad už tinginius dažnai tai padaro asocialai, kuriems tušti buteliai net tampa pragyvenimo šaltiniu. Naujoji užstato sistema skatins nemėtyti ir vienkartinių stiklo, plastiko bei metalo pakuočių. Specialia „D“ raide pažymėta tara įkainota 10 ct.

Prekybos centrai ir didesniame kaip 300 m² plote įsikūrusios parduotuvės tarą supirks specialiuose taromatuose. Juose butelius ir skardines priims automatinė sistema, taigi vartotojas turės vykdyti aparato nurodymus. Mažesnės prekybos vietos (išskyrus turgus, paviljonus) tarą supirkinės rankiniu būdu.

Vartotojams privalu žinoti, kad užstatą atsiimti bus galima tik tuo atveju, jei pakuotė bus nepažeista, t. y. nesulamdyta, nenuplėštomis etiketėmis ir svarbiausia su brūkšniniu kodu. Būtent jį turės nuskenuoti specialus aparatas. Taromatai grynųjų pinigų neišduos. Pridavęs tarą vartotojas gaus popierinį čekį, kurio sumą galės išleisti prekybos centre. Mažesnės parduotuvės leis rinktis – užstatą atiduoti grynaisiais ar produkcija.

Pieno ir vyno neapmokestino

Užstatą už pakuotes teks mokėti įsigyjant alų, alaus kokteilius, sidrą, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ir nektarą, supakuotus į pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei 0,1 litro, bet mažesnė nei 3 litrai. Užstatą administruosiančios organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintaras Varnas „Bangai“ sakė, kad pirkėjai be vargo atskirs, ar pakuotei taikomas užstatas. Parduotuvės lentynoje kaina bus pažymėta, o ant pakuotės, kaip minėta, bus stilizuota „D“ raidė.

Seniau sukauptos taros priduoti nebus galima. O pažeistas pakuotes gyventojai ir toliau turės mesti į bendrus arba individualius rūšiavimo konteinerius, kur užstato neatgaus.

G. Varnas patvirtino, kad stiprieji alkoholiniai gėrimai, taip pat stikliniai bei plastikiniai pieno buteliai į taromatus irgi nebus priimami. Esą tokia praktika netaikoma net užsienyje. Taromatų sistema Lietuvoje diegiama Skandinavijos šalių ir Vokietijos pavyzdžiu.

Investuoja prekybos centrai

Ar taromatų priežiūra parduotuvėse pareikalaus papildomų darbuotojų, „Užstato sistemos administratorius“ nesigilina. Anot G. Varno, pačios parduotuvės turi įvertinti tokį poreikį.

Visgi akivaizdu, kad prekybos tinklai suinteresuoti užstatą susigrąžinti į savo kasos aparatus. Prekybos tinko IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigė, kad taromatams prižiūrėti tinklas Lietuvoje jau sukūrė 100 naujų darbo vietų. Maždaug 1 mln. Eur investicijų pareikalaus ir apa­ratų įrengimas. „Išlaidos apims statybos darbus, eksploatacines išlaidas, IT sistemų ir kasų suderinimo, reklamos išlaidas bei kitus darbus“, – teigė IKI atstovė. Gargžduose IKI prekybos centre nuo vasario 10 d. taromatas veiks vidaus patalpose.

Bendrovės „Maxima LT“ viešųjų ryšių atstovė Renata Saulytė įvardijo tokią pačią 1 mln. Eur investiciją. Taromatai atsiras prie 200 „Maximos“ parduotuvių, iš jų 2 Gargžduose. Dalis investicijų bus skirta ir darbuotojų apmokymams.

Taromatas atsiras ir prie „Norfos“ parduotuvės Gargžduose, taip pat – „Dituvos“ sodininkų bendrijoje prie „Rimi“.

Kaimuose dirbs rankomis

Aplinkos apsaugos ministerija nurodo, kad pareigą priimti užstato pakuotes turi 300 m² ir didesnį plotą užimančios prekybos vietos. Dėl to bent jau „Maxima“ mažesnėse parduotuvėse mieste kaip ir anksčiau priims tik daugkartinę stiklo tarą.

Kaimiškos parduotuvėlės išlygų negauna. Jos privalės supirkti visas užstato pakuotes. Doviluose esančios parduotuvės šeimininkė Elena Jakienė „Bangai“ sakė, kad su „Užstato sistemos administratoriumi“ yra pasirašiusi sutartį, bet tvarka dar nėra aiški. „Gavome sąrašą, kad reikės rinkti 1 483 rūšių pakuotes. Kaip tai padaryti rankiniu būdu, kol kas neįsivaizduoju. Tikrai neturiu galimybės samdyti dar vieną žmogų. Kol kas pakuotės dar be naujų kodų, todėl turime laiko išsiaiškinti tvarką“, – sakė E. Jakienė.

Klaipėdos rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Janina Jurkuvienė „Bangai“ patvirtino, kad kaimuose esančiose susivienijimo parduotuvėse pakuotės tikrai bus priimamos. „Turime instrukcijas, pagal kurias pakuotes rankiniu būdu rūšiuosime į atskirus plastikinius maišus, juos vėliau plombuosime specialiai parduotuvei paskirta plomba ir atiduosime surinkėjams“, – pasakojo J. Jurkuvienė.

Atsakomybė – pardavėjoms

Taros priėmimas kaimuose bus papildomas darbo krūvis pardavėjoms. Joms reikės savo nuožiūra įvertinti, ar buteliai bei skardinės pakankamai geros kokybės. Užstatą pirkėjas kooperatyvo parduotuvėse galės išleisti prekėms arba atsiimti grynaisiais. Tačiau J. Jurkuvienė nuogąstauja, kad toks rūšiavimas bent iš pradžių tikrai gali pridaryti nuostolių. „Kiek žinome, į maišus sudėta tara bus vežama į Vilnių, kur ją dar kartą skenuos aparatai. Bendra užstato suma mums bus sumokama pagal jų apskaitą. Kas, jei pinigus būsime išmokėję, o dalis surinktų pakuočių pasirodys netinkamos?“ – svarstė J. Jurkuvienė.

Pašnekovė priminė, kad anksčiau alaus buteliams taikytas 0,07 ct užstatas, o nuo vasario 1 d. – jau bendras 0,10 ct.

Planuota, kad taromatai pradės dirbti jau vasario 1 d., bet administratoriai spėjo pasiruošti tik vakar. Parduotuvėse savaitės pradžioje dar nebuvo ir naujųjų depozitinių pakuočių.


  • Ne pelno siekiančios organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ steigėjai – Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija. Steigėjų nariai į rinką išleidžia per 80 proc. visų į užstato sistemą pateksiančių pakuočių, todėl nuo šiol patys bus bendrai atsakingi už pakuočių surinkimą ir perdirbimą. Tokia pakuočių gamintojų sąjunga tapo konkurente kitoms pakuočių tvarkymo organizacijoms, kurios antrines žaliavas surenka spalvotuose varpeliuose ar individualiuose konteineriuose, bet užstato netaiko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių