Nemesk akmens po pirmo žodžio
Malonu eiti į Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) paskaitas, klausytis protingų lektorių minčių, bet būtų dar įdomiau, jeigu užduotume lektoriams daugiau klausimų, užsimegztų diskusijos, ginčai, juk tarp klausytojų tiek daug protingų, išsilavinusių žmonių. Kodėl jie tyli? Nedrįsta ar nenori? O gal jiems, kaip ir man, gerosios mintys kyla daug vėliau, jau sugrįžus į namus.
Lektorius pasakojo, kaip kiekvieną rytą po jo namo langais, vos atidarius parduotuvę, susirenka būrealis vyrų, kurie lauke geria alų ir politikuoja. Mes visi (klausytojai) iš jų garsiai juokėmės. Einant į namus, nejučia kilo klausimas: iš ko mes juokėmės? Visai nejuokingas vargšas alkoholikas, iš ankstaus ryto ieškantis išgerti. Mes juokėmės, kad jie politikuoja? Atseit, koks ten gali būti rimtas pokalbis tarp tų girtuoklių? Tačiau prisimenu, kad nusigeria ne tik mažaraščiai bernai, bet ir protingi, išsilavinę vyrai, savo erudicija pralenkiantys ne vieną iš mūsų. Gal būtų įdomu jų pasiklausyti? Svarstau: ar būtų geriau, jeigu jie gertų, bet nepolitikuotų? Po tokio svarstymo mūsų juokas pasirodo nepagrįstas ir šiek tiek tuščiagarbis.
Pateiksiu dar vieną pavyzdėlį. Klausytojos klausimas išprovokavo tokį pasakojimą: autobuse sėdi jauna mergina, o šalimais stovintis senas vyras piktai ją užsipuolė, kad užleistų vietą. Pasirodė, kad tos jaunos merginos viena koja sugipsuota, bet jinai atsikėlė ir užleido savo vietą, į kurią tuoj pat atsisėdo senasis žmogus. Oj, kaip mes laukėme, kad šis vyras, sužinojęs apie merginos sužalotą koją, džentelmeniškai atsisakytų savo reikalavimo, ir labai pasipiktinome jo elgesiu, kai jis atsisėdo. Gi parėjusi į namus, vėl svarsčiau, kam lengviau stovėti: jaunai merginai ant vienos kojos ar senam žmogui su abiem kojom, bet su svaigstančia galva, jaučiant didelį silpnumą. Man gydytoja kartą paaiškino, kad stovėjimas labiausiai apsunkina širdį, nes einant kojų raumenų darbas padeda pakelti kraują į galvą, o stovint tokios paramos nėra, todėl deguonimi prastai aprūpinamos smegenys, ir žmogus gali netekti sąmonės. Tačiau silpnos savijautos neparodysi kaip sugipsuotos kojos, todėl aš negaliu atsakyti į klausimą, kuriam lengviau stovėti. Tik galiu patarti sau ir kitiems (ne tik TAU studentams): nemeskime akmens, išgirdę pirmą žodį, nes galime sužaloti nekaltą.
Donata LEKETIENĖ
