Nedrebinkim kinkų

Nedrebinkim kinkų

Šešis kilogramus – tiek svorio šiomis dienomis numetė viena gargždiškė. Turintys antsvorio neskubėkite teirautis, kokios stebuklingos dietos ji laikėsi. Mat tokio kryčio priežastis – darbdavės įtarinėjimai dėl esą pažeistų darbo taisyklių. Ir ne tik įtarinėjimai, bet ir reikalavimas parašyti pareiškimą atleisti iš darbo esą savo noru. Sutrikusi moteriškė šią savaitę nedrąsiai atvėrė redakcijos duris. Jas atvėrusi, atvėrė ne tik savo nuoskaudas, patirtas darbovietėje.
„Kenčiu ne aš viena, kenčia visas kolektyvas. Už menkiausią mūsų neapsižiūrėjimą, net ne nuo mūsų priklausančią klaidelę esame baudžiami pinigine išraiška – mėnesio pabaigoje už tai mums išskaičiuojama iš atlyginimo. Direktorė grasindama mane atleisti dėl nusižengimo, kurio tikrai nesu padariusi, skambina net mano poilsio dienomis reikalaudama, kad rašyčiau pareiškimą. Kolektyve tarpusavyje pasišnekame, pasiguodžiame. Bet kas iš to? Kas mums gali padėti? Įmonė, kurioje dirbame, galinga ne tik Lietuvoje. Ji, matyt, artimiausiu metu modernizuosis, tad padalinių vadovai turi užduotis atleisti kuo daugiau žmonių, ir, žinoma, savo noru, kad nereikėtų mokėti išeitinių. Vadovai taip moka sutvarkyti dokumentus, kad niekas prie jų prikibti negalėtų“, – vos tvardydama ašaras redakcijoje guodėsi gargždiškė. Jos tikrai nepaliksime bėdoje. Tos galingos įmonės Viešųjų ryšių skyrių informavome apie susiklosčiusią nenormalią padėtį niekuo nekaltos darbuotojos atžvilgiu. Tikimės, kad aukštesni vadovai ištirs vietinio padalinio direktorės įniršio priežastį, ir teisybė triumfuos. Jei ne, su Darbo inspekcijos pagalba pradėsime žurnalistinį tyrimą, kuris, manome, bus įdomus ne tik vietinei žiniasklaidai, bet ir nacionalinei. Juk tos galingos įmonės reklamą kiekvieną dieną matome per televiziją, girdime per radiją. Gal gi nenorėtų tokios antireklamos apie išnaudojamus darbuotojus?
„Tie, kurie teigia, kad laisvoji rinka išsprendžia visas problemas ir tvirtina, jog darbuotojas gali kaip lygus su lygiu kalbėtis su darbdaviu akis į akį, tiesiog apgaudinėja save ir aplinkinius“, – trečiadienį išplatintame komentare apie profesinių sąjungų svarbą teigia teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Ką daryti, kad darbdavys neįsijaustų esąs vergvaldys, o darbuotojas nesusitapatintų su vergu? Viena iš išeičių – profesinių sąjungų judėjimas. Tačiau jeigu lygintume profesinių sąjungų padėtį Lietuvoje su Vakarų Europos valstybėmis, ypač tomis, kur yra gilios profesinių sąjungų veiklos tradicijos, pavyzdžiui, Skandinavijos šalimis, mūsų situacija neatrodo gerai. Įvairiais skaičiavimais, Lietuvoje profesinėms sąjungoms priklauso tik apie 8–9 procentai visų dirbančiųjų. Ir šie skaičiai, kaip rodo pastarųjų trejų metų tendencijos, gali dar labiau sumažėti. Šalyse, kurios garsėja savo aukštu gerovės lygiu, šie skaičiai visiškai kitokie – Islandijoje profsąjungoms priklauso beveik 90 procentų dirbančiųjų, Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – apie 70 procentų.
Taigi, profesinių sąjungų kinkos Lietuvoje kol kas dar silpnokos. Ir reputacija dar ne pati geriausia. Darbdaviai jų nevertina kaip dialogo dalyvių, dažnai sudaro kliūtis joms kurtis. Tačiau tai nereiškia, kad samdomi darbuotojai neturi keisti savo požiūrio, kad viską pakeis, padarys kiti, o ne aš.
Klasikinis pavyzdys, kaip galima susidoroti su darbuotoju, ne profesinės sąjungos nariu, yra gargždiškė, dėl baimės prarasti darbo vietą numetusi šešis kilogramus. Kiti jos kolegos taip pat nuogąstaudami dėl savo ateities bijo užstoti skriaudžiamąją. Bet toks nuolankumas sudaro sąlygas tarpti darbdavio savavaliavimui.
Dėl baimės be kaltės prarasti darbą atėjusi į redakciją pasiguosti gargždiškė po pokalbio su žurnalistais įgavo drąsos pripažinti, kad turi apsispręsti pati. Viešai kovoti įstatymų numatyta tvarka ir po to išeiti iš darbo pakelta galva, ar kaip ne vienas prieš tai pasiduoti darbdavės spaudimui?
Ketvirtadienį minėjome Lietuvoje vis labiau prigyjančią Boso dieną. Prekybininkai, paslaugų teikėjai sako, kad tądien suaktyvėja verslo dovanų pirkimai. Tai akivaizdu, kad yra nemažai darbdavių, kuriems darbuotojai linki sėkmės dėkodami už galimybę oriai dirbti.
Tikiuosi, jog ana vadovė tądien liko be gėlės.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Šimtmečio emigrantai

Turėtume šokti iš džiaugsmo: oficialiosios statistikos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį imigracija į Lietuvą išaugo dvigubai, o emigracija sumažėjo ketvirtadaliu.…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar domitės Popiežiaus vizitu?