Nebesiskiriame net pataluose

Vieną dieną labiau pajunti, supranti, kad pasaulis beprotiškai keičiasi. Verčia priprasti prie naujų vaizdų, mobilių daiktų. Ir dabar dėl jų iki pamišimo alpstama, tarytum be jų negalėtume gyventi, mylėti.

Žiū, ir feisbuke susispietusios ne tik didesnės valdžios galvos, bet ir gausi menininkų plejada. Nejau, iš pradžių pamaniau, neturi ką veikti ar dėl kokios nors mados klyksmo ten pateko. Gal jiems taip paprasčiau komunikuoti? Gal tik aš beviltiškai pasenau, nepriimu, kaip dabar madinga sakyti, naujų iššūkių.

Gal iš tikrųjų daug kas nesugrįžtamai pasikeitė. Juk anksčiau dažno žmogaus rankose matydavau atverstą knygą. Visur – ir traukinyje, ir mašinoje, ir lauke ant suoliuko. Dabar – mobilūs daiktai. Tų daiktų kai kam net pagaliu iš rankų neišmuštum... Taip nūnai pasakytų iš kapo atsikėlusi literatūros klasikė Žemaitė. Su tais elektroniniais daiktais dažnas net pataluose nesiskiria.

Civilizacijos daiktai ir nauji vakarietiški procesai, reiškiniai pasiglemžė kone kiekvieną. Pagaliau – ir mane. Feisbuke dažnai publikuoju publicistinius rašinius, eilėraščius. Jame plati erdvė pasklisti žodžiui. Sulaukiu daug vertinimų – kiekvienas skaitytojas savaip supranta parašytą žodį, eilėraštį. Toks procesas natūralus socialiniame tinkle, modernioje erdvėje. Maloniai komunikacijai užtenka ir kelių minučių ar sekundžių. Bet kuri komunikavimo priemonė naudinga rašančiajam.

Česlovas SKARŽINSKAS