(Ne)pasakiškas gyvenimas

Statistikos duomenimis, kaimo vietovėse gyvena beveik trečdalis šalies gyventojų. Pastaraisiais dešimtmečiais įvykę pokyčiai sunaikino tradicijas. Dabar kaimo gatvelėje sutinki gyventoją, už pavadėlio vedantį ne karvę, o veršio didumo šunį. Žmonių gyvenimo būdas pasikeitė neatpažįstamai – tradicija dirbti žemę, auginti gyvulius sparčiai nyksta. Pėžaičių kaimo seniūnaitijos seniūnaitės pasiteiravus, kokių netradicinių gyvūnų laiko gyventojai, ši atsakė: „Įdomiausia, kad mūsų žmonės dar laiko karvių.“

Nepriklausomybės pradžioje išsižioję klausydavomės pašnekovų, grįžusių iš Vakarų Europos šalių, kur jie dirbo pas ūkininkus, sėmėsi patirties ir grįžę kūrė savo ūkius. Jie pasakojo, kad vyresnio amžiaus vakariečiai nebeūkininkauja, nebevargsta. Jie atsipalaidavę, gražiai leidžia laiką savo sodybose, keliauja. Jiems bepigu. Sunku buvo įsivaizduoti, kad mūsų kaime garbaus amžiaus žmogus darbo dieną baltomis kojinėmis sėdėtų gražiai sutvarkytame savo kieme prie stalo ir ramiai gurkšnotų arbatą su kaimynu.

Tačiau dabar atsipalaidavę ir mūsų tautiečiai: gyvendami kaime nesusikasa lysvės daržovėms užsiauginti, o tik dejuoja, kad valdžia jais nesirūpina. Pasiligojusi, lazdele pasiramsčiuodama sėjanti, ravinti, auginanti daržoves, laikanti paukščių pažįstama moteris negali suprasti tokio požiūrio. Darbingam žmogui kaime įmanoma oriai gyventi, bet reikia dirbti. Bet ne tiek, kaip sovietmečiu: grįžus iš darbo kolūkyje reikėjo plušėti savo ūkelyje prie karvių, kiaulių, vištų. Iš tuometinės varganos algos išgyventi buvo sudėtinga. Sunkus fizinis darbas kaime slėgė ne tik suaugusiuosius – ir vaikus, paauglius. Kaimas sparčiai tuštėjo sovietmečiu: jaunimas bėgo į miestą nuo begaliniai ilgų runkelių vagų, kurias ravėti vasarą privalėjo kiekviena ūkyje gyvenusi šeima. Jauni žmonės nebenorėjo vargti kaime kaip jų tėvai.

O dabar taip madinga miestiečiams kraustytis į kaimą. Kuriasi tiesiog laukuose, kur kadaise buvo sėjami javai, ganyklose ganėsi gyvuliai. Klaipėdos rajono priemiestinėse seniūnijose daug tokių gyvenamųjų namų kvartalų iškilo, nors nebuvo jokios infrastruktūros. Bet ar visada gamtos prieglobstyje įsikūrę žmonės laimingi? Ypač netoli uostamiesčio. Ir kaip jis traukia daugelį, nors ne kiekvienas daugiabučio gyventojas suvokia, kad įsikurti kaime – tai ne šašlykais pas draugus savaitgalį nuvažiavus vaišintis.

Naujieji Ketvergiai žingsniuoja vis tolyn ir platyn nuo kaimą dalijančio regioninio kelio, Dumpių valymo įrenginių ir kitų aplinką teršiančių, smarvę skleidžiančių įmonių link. Nuo čia iki uostamiesčio centro – 15 kilomet­rų. Puikus susisiekimas. Miestiečiams maga kurtis miško apsuptyje, netoli sruvenančios Minijos. Jie svajoja apie idealų, ne – pasakišką gyvenimą gražiame kraštovaizdyje. Nuostabi gamta, tiek erdvės... Bet vasarą po darbo sugrįžęs namo neužsidarysi nuo visų kaip daugiabutyje: reikia tvarkyti sodybos aplinką – nupjauti veją ir kita. Priešingu atveju gražios kaimynystės nebus – grožį puoselėjantis kaimynas vis gadins nervus ragindamas pjauti žolę. Seniūnaitė lieps susirinkti šiukšles, paliktas viešojoje erdvėje. Valytojų kaime nėra – naujakuriui, atsikėlusiam iš miesto, tai naujiena. Jis pyksta ant seniūno, kad nenupjauti kelkraščiai, nors seniūnijai lėšų tam neskiriama.

Ketvergiškiai, įsikūrę netoli pramonės įmonių, pakilo į kovą dėl švarios, ramios aplinkos, tikėdamiesi „sutramdyti“ jas, čia įsikūrusias seniai. Ir nebeliko laiko džiaugtis tuo, ką turi – savo gražia sodyba, gamta. Betgi kaimas – ne poilsio zona. Ir negali sunaikinti pramonės įmonių, išvengti nosį riečiančių kvapų. Negali sunaikinti darbo vietų, kurių ir taip kaime trūksta. Galbūt reikėjo rinktis kaimą atokiau nuo didmiesčio, kur natūrali gamta, jokio taršos objekto. Pavyzdžiui, Judrėnai. Tradiciniame kaime – ramybė, lėtas gyvenimo tempas, tikra palaima. Tiesa, kartais ją sudrumsčia vilkai. Betgi retsykiais žmogui stresas naudingas.

Virginija LAPIENĖ

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Svetimų šiukšlių nebūna

Norėjosi ilgiau pabūti rudens…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar norėtumėte gyventi iki 100 metų?