Naktinį žygį veiviržėniškiai skyrė Šimtmečiui
ėlų penktadienio vakarą rinkosi Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos kieme. Jų čia jau laukė KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 lengvosios pėstininkų kuopos kariai savanoriai ir kviestiniai svečiai Gargždų miesto „Kuršis“ sporto klubo jaunimo ugdymo ir lavinimo programos jaunieji kuršiai. Po trumpo instruktažo savanoriai komandoms išdalijo žemėlapius, atšvaitus ir palinkėjo gero žygio.
Padarę lengvą mankštelę, leidomės į 18 km žygį. Drausmė ir tvarka truputį trikdė, kol supratome, kad kitaip tąnakt nebus. Šaltukas lengvai kuteno skruostus, bet mes puikios nuotaikos nestokojome. Sunkiausi buvo pirmi du kilometrai. Pamatę Balsėnų kaimo ženklą, tyliai džiaugėmės, kad esam arti tikslo – signataro Jurgio Šaulio gimtinės. Iš tolo mums mojo besidraikančios laužo liepsnos. Čia mus pasitiko J. Šaulio giminaičiai, tėveliai, kariai savanoriai su vaišėmis ir garuojančia arbata. Pasistiprinome, pasišildėme, pasiklausėme V. Šaulytės pasakojimo apie signataro Jurgio Šaulio nuopelnus Lietuvai.
Uždegę žvakes patraukėme toliau, juk prieš akis dar geras kelio galas. Kelionę tęsėme laukais signataro Kazimiero Antanavičiaus kryžiaus link. Mokiniai buvo pasiruošę papasakoti apie šio signataro nuopelnus, bet nuovargis ir šaltukas kaustė mintis…
Toliau žygiavome mišku, laukais, o šalto vėjo gūsiai mažino ir taip sparčiai senkančias jėgas. Pamatę Daukšaičių kaimo šviesas, vėl pradėjome sparčiau žygiuoti. Iš Daukšaičių pasukome Veiviržėnų link. Kojos kartais nebenorėjo klausyti, galvose buvo tuščia, bet karts nuo karto pasigirsdavo daina „Ant kalno mūrai“ ir mus lydėjusių karių savanorių įsakymas ,,Priimam kairę“.
Sunkiausias atstumas – paskutinis kilometras. Apėmė jausmas, kad atstumas nemažėja. „Dar niekada taip nesidžiaugiau pamačiusi kapines“, – sakė „Miškinių“ būrio atstovė Monika. Paskutiniai penki šimtai metrų, rodės, niekada nesibaigs… bet pagaliau mus pasitiko šviesa ir laukiančiųjų plojimai. Kūną užliejo saldus pasididžiavimo jausmas: pasiekėme tikslą, kitaip atšventėme Lietuvos gimtadienį, paminėjome Lietuvai nusipelniusius žmones. Juk iš 1918 metų vasario 16-osios signatarų rankų mes gavome ne tik valstybės pamatus, bet ir priesaką ją saugoti, turtinti ir gražinti.
„Miškinių“ būrys savo žygį baigė. Gavę žygio atminimo diplomus, dar kartą suskandavę „Mes miškiniai, mes jėga, nugalėsim visada“, žygeiviai, pavargę, bet laimingi, patraukė namų link.
Diana VEPŠTIENĖ
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos 7 klasės vadovė
