Misija įmanoma: siekiama sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį

Komunalinių ir kitų atliekų tvarkymu rajone užsiimanti įstaiga „Gargždų švara“ šiuo metu užsibrėžusi įgyvendinti itin svarbų tikslą – mažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Tuo tikslu Gargžduose ir Glaudėnuose statomos dvi stambiagabaričių atliekų priėmimo ir rūšiavimo aikštelės, kurias administruos pati įstaiga. Kiek vėliau bus įrengta dar viena aikštelė Kuodžių kaime, Priekulės seniūnijoje.

Atliekas rūšiuos patys

VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus pasakojo, kad, pradėjus funkcionuoti tokioms aikštelėms, įstaiga taptų pajėgi pati išskirstyti tas atliekas, kurios dar gali būti skirtos perdirbti, panaudoti kurui, kompostavimui, todėl automatiškai mažesnis kiekis šiukšlių patektų į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyną Dumpiuose.

Jam antrino ir pavaduotojas Raimundas Daubaris: „Šiuo tikslu ir kuriama bei tobulinama atliekų tvarkymo sistema. Rūšiuosime ir stengsimės, kad kuo mažiau atliekų būtų vežama į Dumpius, kur apmokestinama kiekviena atliekų tona. Surinktus baldus, buitinę techniką, popierius, plastiką, statybines atliekas ir kitas tinkamas žaliavas galėsime patys atiduoti perdirbėjams.“

Stambiagabarites atliekas gyventojai ir dabar gali atvežti į KRATC’o aikšteles Gargžduose ir Priekulėje, tačiau centras už jas sąskaitas pateikia „Gargždų švarai“.

„Mes net nežinome, ar stambiagabarites atliekas atveža tik rajono gyventojai, nes jas priimantys nevykdo tapatybės kontrolės. Ar iš viso asmuo yra rinkliavos mokėtojas, nėra jokių galimybių patikrinti. Visos sąskaitos pateikiamos mums“, – sakė R. Daubaris. Pasak jo, stambiagabaričių aikštelių įrengimas, kurių funkcijas kontroliuos pati įstaiga, padės sumažinti finansines sąnaudas, kurias „Gargždų švara“ dabar moka KRATC’ui. Gyventojai, kurie yra rinkliavos mokėtojai, stambiagabarites atliekas galės palikti nemokamai.

Iki metų pabaigos visame rajone pradės funkcionuoti ir 40 pusiau požeminių konteinerių aikštelių. Šiuo metu tokių veikiančių aikštelių yra 15.

„Pusiau požeminiai konteineriai atrodo tvarkingiau, estetiškiau. Žinoma, susidursim su iššūkiais, kai reikės juos išplauti, tačiau praktika rodo, kad tokios aikštelės pasiteisina“, – kalbėjo R. Daubaris.

Sodininkams siūlomi sprendimai

Itin daug dėmesio, pasak R. Daubario, šiuo metu „Gargždų švara“ skiria sodininkams ir jų sąmoningumui skatinti. Daugiausia problemų dėl šiukšlių kyla didžiausioje rajone – Dituvos – sodininkų bendrijoje.

Sprendimus, kaip rinkti ir tvarkyti atliekas, priima pati bendrija, kuri prieš keletą mėnesių viešo susirinkimo metu nusprendė, kad nuo šiol bendrieji konteineriai stovės nebe 35-iose sodininkų bendrijos vietose, o tik dviejose.

„Toks sprendimas nekelia nuostabos. Nes beveik visos tos buvusios 35 konteinerių stovėjimo vietos buvo paverstos šiukšlynais. Pačių gyventojų jau nebedžiugino nei kvapai, nei šiukšlių krūvos šalia konteinerių. Bendrija nebepajėgė šių teritorijų prižiūrėti ir tvarkyti“, – pasakojo R. Daubaris.

Tačiau situacija, palikus tik 2 konteinerių stovėjimo vietas, iš esmės nepasikeitė: visos šiukšlės suplaukė čia.

„Didelės bėdos, jei sodininkai į konteinerius neštų tik komunalines atliekas, nebūtų. Tačiau žmonės į juos tempia obuolius, lapus, statybines atliekas. O juk lapus ir obuolius galima kompostuoti“, – aiškino „Gargždų švaros“ direktorius R. Martinkus.

„Šalia pastatyti net keturi papildomi konteineriai stambiagabaritėms atliekoms taip pat naudojami ne pagal paskirtį, – tiek jie, tiek komunalinių atliekų konteineriai užpildomi per parą. Pagal sutartį išvežti atliekas privalome tik kartą per savaitę, tačiau vežėjas, su kuriuo sudaryta sutartis – „Ekonovus“ – dabar iš Dituvos sodų šiukšles išveža tris kartus per savaitę“, – situaciją apibūdino R. Daubaris.

Dalis tų, kurie sodų teritorijoje gyvena nuolat, jau turi privačius konteinerius. Idealiausia, pasak „Gargždų švaros“ direktoriaus R. Martinkaus, būtų, kad visi sodininkai būtų aptarnaujami per individualius buitinių atliekų, rūšiavimo ir kompostavimo konteinerius. Tik tada pasimato rūšiavimo įgūdžiai, atsakomybė, tikrasis atliekų kiekis. Turėdamas savo kieme individualius konteinerius, jo savininkas atsakingai rūšiuos ir tikrai nepils skystų maisto atliekų ar išvalyto tualeto turinio. Jei pats nesusipras dėl kvapų, tai kaimynai greitai padarys pastabą, o atliekų vežėjai informuos administratorių apie esamą objekto situaciją.

„Mūsų darbuotojai nuolat vyksta į sodus, kalbasi su gyventojais, teikiama informacija apie rūšiavimą, dalijamos atmintinės, atsakoma į klausimus apie atliekų pridavimo vietas. Šiuo metu sodininkų bendrijoje „Dituva“ ūkio tvarkymo teritorijoje sutvarkomi dokumentai ir iš karto išduodami konteineriai“, – pasakojo „Gargždų švaros“ direktoriaus pavaduotojas R. Daubaris. Komplektų dalijimą tęsime iki šių metų spalio 1 d. Po to teks komplektus pasiimti Gargžduose, Statybininkų g. 9.

Toks darbas davė vaisių: per paskutinę rugpjūčio savaitę Dituvos sodininkų bendrijoje buvo išdalinta net 162 konteinerių komplektai. Tiek namų ūkių tapo oficialiais VšĮ „Gargždų švara“ teikiamų paslaugų klientais. Iki tol nuo metų pradžios šioje sodininkų bendrijoje sutartys buvo pasirašytos su 40 klientų. Nors gyventojams teks mokėti keletą eurų brangiau, tačiau atliekų surinkimas bus daug efektyvesnis bei patogesnis. Šiuo metu sodininkai už komunalinių šiukšlių išvežimą moka 23 eurus, pasikeitę tarifą ir gavę 4 konteinerių komplektą – 43,60 eurų.

„Vasaros laikotarpiu soduose gyvena net apie 15 tūkst. gyventojų. Kvartalų pirmininkai vaikšto ir tikrina, kurie gyventojai gyvena nuolat, tačiau nėra deklaravę gyvenamosios vietos, šiuos duomenis perduodame „Gargždų švarai“, – kalbėjo Dituvos sodininkų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus, – norime, kad sodininkų teritorijoje taip pat būtų tvarka.“

Pasak R. Daubario, net ir pasibaigus vasaros sezonui nuo spalio 1 d. darbuotojai lankysis soduose ir stebės, ar sodininkai nepiktnaudžiauja savo statusu. Pasitaiko atvejų, kai žmonės čia gyvena visus metus, tačiau naudojasi bendraisiais konteineriais ir už šiukšlių surinkimą ir išvežimą moka sodininkams taikomu tarifu. Tačiau neturėtų vengti prievolės savo atliekomis rūpintis individualiai.

Ateityje planuojama keisti tarifą, ir tie, kurie atliekų nerūšiuos, mokės daugiau.

Savivaldybėje vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo meras Bronius Markauskas, mero pavaduotoja Audronė Balnionienė, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Ruškys, „Gargždų švaros“ direktorius Rimantas Martinkus, jo pavaduotojas Raimundas Daubaris, Savivaldybės administracijos specialistai ir Dituvos sodininkų bendrijos atstovai, po diskusijų nutarta Dituvos sodininkams kartu su „Gargždų švara“ pasiruošti atliekų tvarkymo priemonių planą.


FAKTAI

  • Sodininkų bendrijos „Dituva“ bendras sklypų skaičius 6382 vnt. 2018 m.
  • 1 300 nuolatinių gyventojų sumokėjo 56 680 eurų, apie 3 700 sodininkų – 85 100 eurų. Išvežta atliekų 3 125 tonos. Į bendrą kiekį nepatenka padangos, šiferis bei elektronikos įranga.
  • Per mėnesį vidutiniškai sutartį su „Gargždų švara“ sudaręs vežėjas „Ekonovus“ iš Klaipėdos rajono gyventojų surenka ir išveža vidutiniškai 2 100 tonų atliekų už 173 tūkst. eurų.
  • Naujais „Gargždų švaros“ rinkliavos mokėtojais vidutiniškai per mėnesį tampa apie 80 namų ūkių.

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių