Mirusieji sujungia ir gyvuosius

Kapinės kartais tampa gyvųjų nesutarimų, konfliktų ir net bylinėjimosi priežastimi, bet šį kartą noriu pasidalinti kitokia patirtimi.

Nepažįstu žmonių, kurie tvarko savo artimųjų kapą už to, kuriame prieš keturiasdešimt metų kaimo kapinaitėse palaidojome močiutę, vėliau – mamą ir tėtį. Tuos du kapus skirtingose eilėse skiria gana platus smėlio takas. Nė karto nėra buvę, jog tvarkydami kapą nepažįstami žmonės paliktų bent ruoželį suplūkto smėlio palei mūsiškį. Kas kartą atvažiavusi į kapines ir radusi tvarkingai nugrėbtą mano artimųjų ir kitą kapą skiriantį taką pagalvoju, kad mirusieji sujungia ir gyvuosius. Tikiu, jog tie nepažįstami žmonės jaučia mano geras mintis ir, kai ilgėliau nebuvę pamato taip pat išpurentą tako smėlį, pamąsto, kad nedideli dalykai gali būti reikšmingi.

Birutė VOLUNGEVIČIENĖ


Taip pat skaitykite:

Didesnės ES išmokos žemdirbiams mažins atotrūkį
A. Bogdanovas: seniūnijos nebus jungiamos, planuojamos papildomos lėšos jų infrastruktūrai
Pacientai vis dar sunerimę dėl medicinos paslaugų
Pasaulio kolumbariumai išskirtiniai, Lietuvoje dar nepopuliarūs
Gargždiškius miesto centre kankina sunkiasvorių pragaras
106-osios vėžaitiškių Oninės be patoso, įkvėptos kuklumo
Girkališkiai šventė smagiai ir blaiviai
Jaunuoliai mokėsi verslavimo ir limonado gamybos
Šilauogyno Gribžiniuose vėžaitiškis plėsti nežada
Gardžiuokimės su šakočių kepėjais iš Šakių
Susitikimas su Irena Stražinskaite-Glinskiene
Gargždų gimtadienyje – automobilių paroda
Jėgos aitvarų instruktoriui pučia palankūs vėjai
Automobilių paroda Gargžduose

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Supratimo: žmogui ir paukščiui

Ryšys su gamtos pasauliu mums…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook