Mindamas aplink Baltiją vėžaitiškis sukorė 6000 kilometrų
Po 6 savaites ir 2 dienas trukusios kelionės aplink Baltijos jūrą, praėjusį trečiadienį grįžo vėžaitiškis dviratininkas Valdas Dumašius. Tą dieną įvažiavęs į Lietuvą, nuo Palangos iki Vėžaičių mėgaudamasis mynė 7 valandas. Dviratininkas, važiuodamas per 7 valstybes, nuriedėjo apie 6 tūkst. kilometrų. „Leistis į ilgesnę kelionę reikia motyvacijos ir svajonės“, – sakė V. Dumašius.
Pirmiausia – per Lietuvą
Į pirmąją ilgesnę pažintinę kelionę V. Dumašius leidosi prieš 3 metus: dviračiu važiavo aplink Lietuvą. Per 10 dienų jis numynė apie 1 500 kilometrų. Tuomet sugrįžęs V. Dumašius pradėjo ruoštis kelionei aplink Baltijos jūrą. „Europiniu mastu tai mažas žygis. Žmonės išvažiuoja ilgiau nei metams. Šį pavasarį savo namuose Vėžaičiuose nakvynei priėmėme pažįstamą 28-erių metų ispaną, kuris pusantrų metų keliauja po Europą“, – šypsodamasis pasakojo Valdas.
Ir dabar, ir anuomet V. Dumašius keliavo vienas, nes, pasak jo, sunku rasti partnerį kelionei dviračiu.
Į kelionę aplink Baltiją jis išvyko naudotu dviračiu, bet kokybiškomis padangomis, kainavusiomis po 30 eurų. „Turėjau puikų miegmaišį už 100 eurų, palapinę, gerą čiužinį“, – sakė keliautojas. V. Dumašius akcentavo, kad ruošėsi 3 metus. „Nei rūkau, nei geriu, – vien iš to galima sutaupyti, – šyptelėjo pašnekovas. – Kelionė kainavo 450 eurų, ir dar lauktuvių žmonai Linai parvežiau.“
Pažinti pasaulį
Per savo kelionę V. Dumašius patyrė ir šilto, ir šalto: karščio, vėsos, lietaus ir vėjo. Tik 3 nakvynės geradarių namuose. Valgį ant laužo išsivirdavo iš nusipirktų daržovių, makaronų.
Per dieną jis numindavo vidutiniškai 120–130 km, o kartais – 160–200 km. „Tai per daug: normaliai keliaujant reikėtų nuvažiuoti iki 100 kilometrų. Bet sutaupęs laiko, nuvažiavau į Laplandiją ir susitikau su Santa Klausu. Supratau, koks tai verslas“, – pasakojo Valdas.
Po savaitės atsirado nuojauta, kur tinkamesnė vieta nakvynei. Jis rinkosi nuošalesnę, tolėliau nuo žmonių akių. Pasak pašnekovo, Švedijoje, Suomijoje niekas netrukdo pasistatyti palapinę parke ar skvere.
„Mano kelionės tikslas – pažinti pasaulį bendraujant su skirtingų šalių žmonėmis, pajusti jų dvasią, bendrystės šilumą. Susitikę su keliaujančiais dviratininkais, pasidalijome geromis emocijomis, – pasakojo 33 metų V. Dumašius, kalbantis angliškai ir rusiškai. – Man patinka atviri žmonės. Danijoje, Švedijoje visi keliautojai – dviratininkai, riedlentininkai – pasisveikina šypsodamiesi žvilgsniu. Šypsena nieko nekainuoja. Lietuviai, latviai, estai žvelgia į akis, bet nemato žmogaus.“
Saugiausia – Skandinavijoje
V. Dumašius tvirtino, jog blogų žmonių kelionėje nesutikęs, nors numynė apie 6 tūkst. kilometrų per Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją. Pajūriu važiavo Lenkijoje ir Latvijoje. Ilgokai teko minti ir Danijoje, o kitose šalyse – per 20–50 kilometrų nuo jūros, nors įsivaizdavo, kad per visą kelionę miegos prie ošiančios jūros. Visgi daugiau nakvynių būta miške.
Ilgiausią trasą numynė Švedijoje – 2 300 km. „Nuostabi šios šalies gamta, bet dviratininkui sudėtinga čia keliauti. Kita vertus, Švedijoje saugu: vairuotojai atsižvelgia, kad esi pažeidžiamas eismo dalyvis“, – kalbėjo V. Dumašius.
Pašnekovas pastebėjo, kad Danijoje labai gerai išplėtota dviračių infrastruktūra: net miško keliukai išasfaltuoti. Čia žmonės, išvydę į žemėlapį žvelgiantį keliautoją, dažniausiai paklausia, ar nepasiklydo.
Laimingas, grįžęs namo
V. Dumašius kalbėjo, jog leistis į tolimą kelionę galima turint motyvaciją ir siekiant svajonės. „Įdomiausia – žmonių pažinimas, jų patirtys“, – teigė pašnekovas. Jis pasakojo Švedijoje sutikęs keliautoją, kuris miesto gatvėje uždarbiavo grodamas. Pinigų jam reikėjo, kad nuvyktų į Peru.
Susipažino su portugalu, kuris su trimis šunimis, tempdamas vežimaitį, keliavo į Laplandiją. Jau pusantrų metų tęsiasi jo kelionė. Iš Londono per Europą į Estiją atmynęs dviratininkas čia laukė vizų į Rusiją ir Kiniją, kur ketino važiuoti dviračiu.
„Mes, keliautojai, suprantame vienas kitą, – sakė Valdas. – Kelionėje mane palaikė žmona, su kuria kasdien bendravome per skaipą ir trumposiomis žinutėmis.“
V. Dumašius prisipažino, jog keistai jaučiasi sugrįžęs: baigėsi įspūdžiai. „Bet esu laimingas, parvykęs namo, matydamas savo aplinką. Mąstau apie naują renginį šeimoms, apie žvejybą“, – kalbėjo vėžaitiškis, neturintis nuolatinio darbo.
Jo manymu, svarbiausia – mėgautis, džiaugtis gyvenimu ir dalintis gerumu su kitais.
Virginija LAPIENĖ
