2020 Liepos 09
Kartu su 7 Žemaitijos rajonuose 25 000 egz. tiražu platinamu spalvotu informaciniu-reklaminiu savaitraščiu 

Mezginys rankose – ramybė sieloje

Keistas gyvenimas šiemet: pavasaris su koronaviruso baime, vėsa, su kuria įžengėme į vasarą. Išgyventi atsiskyrimą nuo artimųjų vyresniesiems padėjo pomėgiai. Meniškos prigimties agluonėniškei Zenai Šurkuvienei sąstingio laikotarpiu išsigelbėjimas buvo mezgimas ir nėrimas.

Agluonėnuose erdvioje sodyboje su vyru Henriku gyvenančiai senjorei Z. Šurkuvienei yra ką veikti nuo ankstyvo pavasario. Išpuoselėta aplinka, žydi gėlynai, šiltnamyje veši pomidorai. Daigus ji pati užsiaugina, kasdien stebi, kaip šie stiebiasi.

Tačiau didžiausias malonumas senjorei paėmus mezginį arba nėrinį. Jau 62 metus iš rankų nepaleidžianti virbalų, vąšelio ji puošiasi tik savo megztais rūbais. „Kiekvienai progai sugalvoju kažką naujo, gerai jaučiuosi taip apsirengusi, nes žinau, jog visada būsiu originali, – šypsodamasi dėstė Z. Šurkuvienė. – Visgi kartais dingteli mintis: gal kam atrodo, jog neturiu kuo apsirengti? Labai retai dabar pamatysi moterį megzta suknele, palaidine. Pamačiusi originaliai pasipuošusią, drįstu pasiteirauti, kas mezgė“.

Karantinas ją įkvėpė nusimegzti dar kelias sukneles, palaidines. „Kai kas dieną pradeda su kavos puodeliu, o aš – su mezginiu rankoje, – šypsojosi rankdarbių mėgėja. – Ką per griežtą karantiną būtų reikėję daryti, jeigu ne šis širdžiai mielas užsiėmimas? Juk pasišnekėti su draugėmis laiko daug nereikia – nemėgstu apkalbų. Megzdama susidėlioju savo mintis, suplanuoju dienos darbus“.

Z. Šurkuvienė spėjo nusimegzti kelias sukneles, palaidines, mezga dar vieną, vasarinę suknelę. Žaismingų spalvų, kaip ir gamta vasarą. Agluonėniškė prisipažino, jog nemezga pagal užsakymus, nes mezgimas nėra vertinamas, nesvarbu, kad kokybiškas, originalus. „Iš mezgimo neišgyventum, – atskleidė ji. – Mezgu tik sau ir dovanai. Kol rankos juda ir akys mato – megsiu“.

Du kartus dalyvavusi gražiausios skrybėlėtos damos rinkimuose Priekulėje, nominuota, tapusi nugalėtoja, Z. Šurkuvienė nekantrauja sužinoti, ar šiemet vyks šis renginys. Jau nusimezgusi – turėtų išskirtinį drabužį, aksesuarų, kuriais pasipuošusi dalyvautų šventėje. Priekulės kultūros centro renginių organizatorė Ernesta Bakšienė patikino, jog ši tradicija nebus sulaužyta ir šiemet: renginys, kurio taip laukia moterys, vyks liepos antroje pusėje.

Dešimtmečius neblėstanti aistra megzti gelbsti sunkiomis, liūdnomis akimirkomis. Paėmus mezginį į rankas, ir karantinas ne toks baisus. „Vyresnioji karta daug didesnių sunkumų patyrė – išgyvensime ir mes. Viskas bus gerai, tik reikia protingai elgtis“, – šypsojosi Z. Šurkuvienė.

Virginija LAPIENĖ


Taip pat skaitykite:

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Gera, kur mes

Ką jau ką, o gražias…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook