Mėsininkų ir vandentiekininkų paplavas valys Seimas

Kaip galimą racionaliausią sprendimą „Agroveto“ vadovas A. Gudžiūnas ir bendrovės atstovė J. Gudžiūnaitė pasiūlė tiesti magistralinę nuotekų trasą Klaipėdos link.

UAB „Agrovet“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ konfliktas toliau skęsta nepasitikėjimo liūne. Praėjusį trečiadienį į Klaipėdos rajono savivaldybę buvo atvykę Aplinkos ministerijos atstovai atlikti taikdario vaidmens, tačiau ir jų pastangos bei argumentai susitarti gražiuoju nuėjo perniek. Abi pusės aklai įsikibusios savo tiesos – tad konflikto nagrinėjimas persikels į Seimą.

Pinigų krepšyje neatvežė

Kretingalės miesteliui skirti nuotekų valymo įrenginiai jau seniai nepajėgūs išvalyti visų nuotekų. Valykla yra perpildyta. Tai gresia įrenginių išvedimu iš rikiuotės ir aplinkos tarša. Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas informavo, kad Seimo Aplinkos apsaugos komitetas yra davęs pavedimą spręsti Kretingalės nuotekų valymo problemas, ieškoti finansavimo galimybių.

Iki šiol didžiausios viltys buvo dedamos į tikslinį finansavimą europinėmis lėšomis ar iš kitų valstybės aruodų. Tačiau į Klaipėdos rajono savivaldybę atvykęs Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis svajotojus grąžino realybėn: „Jei galvojate, kad atvežiau pinigų, tai mano rankinėje nėra nė vieno euro cento. Mes vadovaujamės dviem principais. Pirmasis – teršėjas moka, antrasis – visų sąnaudų susigrąžinimas. Akivaizdu, kad remti verslo įmonių mes negalime, taip pažeistume teisės aktus.“ Tad pretenduoti į europinę paramą iš naujo ES finansavimo laikotarpio galėtų nebent Savivaldybė, tačiau lėšos šįkart bus skirstomos regionų plėtros tarybose. Klaipėdos regionui numatyta apie 5 mln. eurų. Kam ir kiek bus atriekta, jau ne Aplinkos ministerijos kompetencija.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas užsiminė, kad vandentvarkos problemoms spręsti numatytų investicijų jau seniai laukia Veiviržėnai. Peršasi išvada, jog Kretingalė liktų už borto.

Investicijas ir norus nušvilpė

Priminsime, kad pagal 2003 m. UAB „Agrovet“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės sutartį, „Agrovetas“ buvo įsipareigojęs dirbti nepilnu pajėgumu, kol pasistatys savo nuotekų valyklą. „Taip, mes turėjome sklypą, investavome, pakeitėme paskirtį, tačiau iš Savivaldybės administracijos negavome statybos leidimo. Investicijos ir geri norai buvo nušvilpti“, – karščiavosi UAB „Agrovet“ vadovas Augenijus Gudžiūnas. Jis raštu buvo informuotas, kad valymo įrenginiams Kretingalėje yra gautas ES finansavimas. Kodėl jų neliko, niekas verslo atstovams paaiškinti nesiteikė.

Aplinkos ministerijos atstovas I. Kiškis sakė, kad Savivaldybės paraiška anąkart buvo atmesta dėl labai paprastos priežasties: „Valymo įrenginiai Kretingalėje buvo pastatyti 2004 m. Jie tenkino esamų ir numatomų gyventojų poreikius. Be to, egzistavo 2003 m. sutartis su „Agrovetu“, kurioje numatyta, kad bendrovė „Agrovet“ pati statysis valymo įrenginius. Vadovaujantis ta logika, paraiška ir buvo atmesta. Galima sakyti, kad būta ir nesusikalbėjimo.“

Tiek A. Gudžiūnas, tiek jo dukra Justė Gudžiūnaitė įsitikinę, jog ši sutartis nebegalioja, nes prieštarauja dabar galiojantiems teisės aktams. Tačiau rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjas Romualdas Bagačiovas teigė, kad sutartis savaime negali nutrūkti, ji esą galioja tol, kol šalys įvykdys savo įsipareigojimus. Tos pačios nuomonės buvo ir AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas. Vis tik Kretingalėje gyvenantys verslininkai statyti valyklos nebeketina, nes jų žiniomis, pagal dabar galiojančius įstatymus nuotekų tvarkymas yra viešojo vandens tiekėjo ir tuo pačiu Savivaldybės pareiga.

Siūlo magistralinę trasą

Kaip galimą racionaliausią sprendimą A. Gudžiūnas ir J. Gudžiūnaitė pasiūlė tiesti magistralinę nuotekų trasą Klaipėdos link, nes esą dabar yra susiklosčiusi tokia situacija, kai vienos nuotekų valyklos yra beveik pustuštės, o kitos perpildytos.

Tačiau L. Makūnas sakė, kad pirmiausiai „Agrovetas“ turi pasirašyti su AB „Klaipėdos vanduo“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, taip pat leisti įrengti nuotekų apskaitos prietaisą bei automatinį semtuvą, verslininkai turi būti kontroliuojami. „Agrovetas“ turėtų prašyti išduoti technines sąlygas papildomam paslaugų kiekiui. Reikėtų nurodyti, kiek planuojama išleisti nuotekų. Tada galėtume skaičiuoti, kokia turi būti ta bendroji nuotekų valykla, tenkinanti tiek „Agrovet“, tiek gyventojų poreikius. Be tokio prašymo neturime jokių priežasčių projektuoti naują valyklą“, – aiškino L. Makūnas.

„Agroveto“ atstovų nuomone, siūloma sutartis yra baudų kratinys. „Jei ją pasirašytume, turėtume nuleisti rankas. Tai kam tada bylinėjamės teismuose“, – garsiai svarstė A. Gudžiūnas, patvirtindamas, kad jau ne vieną klausimą su „Klaipėdos vandeniu“ sprendžia teismo salėse.

Įstatymus interpretuoja skirtingai

Nuotekų skaitiklį „Agrovet“ turi, tačiau šis, anot „Klaipėdos vandens“ specialistų nėra tinkamo diapazono, be to, jiems esą neprieinamas (nors A. Gudžiūnas ir J. Gudžiūnaitė tvirtina priešingai). Dėl automatinio semtuvo verslininkai teigė nusiteikę pozityviai. Tačiau, kai L. Makūnas tiesiai šviesiai paklausė, ar gali darbuotojai, nors ir rytoj, atvažiuoti jo įrengti, tiek A. Gudžiūnas, tiek J. Gudžiūnaitė atsakė, jog pirmiausia turi būti aiški tvarka – užtikrinta, kad mėginiai būtų tiriami nepriklausomoje laboratorijoje, juolab kad patirtis liudija, jog skirtingų laboratorijų rezultatai kartais dėl neaiškių priežasčių ženk­liai skiriasi, o didžiules baudas tenka susimokėti „Agrovetui“. Anot J. Gudžiūnaitės, tiek „Agrovetas“, tiek „Pajūrio mėsinė“ ir taip yra deklaravusios padidėjusį nuotekų užterštumą ir kiekvieną mėnesį už nuotekas moka didesnį tarifą.

Kad ir kaip aplinkos ministerijos atstovai ir meras V. Dačkauskas abi konfliktuojančias puses ragino ieškoti kompromisų, viskas veltui. „Agroveto“ ir „Pajūrio mėsinės“ atstovai citavo vienus įstatymus, „Klaipėdos vandenys“ – kitus. Jei L. Makūnas sakė, kad čia balta, tai A. Gudžiūnas – kad juoda: taip jų susitikimas Savivaldybėje atrodė iš šalies.

V. Dačkauskui neliko nieko kito, kaip pasiūlyti šį klausimo nag­rinėjimą perkelti į Seimo aplinkos apsaugos komitetą rudens sesijoje.

KOMENTARAS

• Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius KAIRYS: „Pagal galiojančią įstatyminę bazę, jei valymo įrenginiams gresia išėjimas iš rikiuotės, gali būti ribojamas nuotekų priėmimas iš pramonės įmonių, ne iš gyventojų.

  Jei UAB „Agrovet“ leistų įrengti automatinį semtuvą, jį būtų galima plombuoti ir nuimti tik su mūsų leidimu. Nematau problemos paimtą nuotekų mėginį padalinti, kad ir į tris dalis. Jei prireiktų, vieną tirtų „Agrovetas“, kitą – „Klaipėdos vanduo“, o trečias liktų atsargai, jei rezultatai ženkliai skirtųsi.

  Beje, UAB „Agrovet“ vykdo veiklą be taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Pastarasis reikalingas pagal ES direktyvas, nors „Agrovetas“ įrodinėja, kad jiems šio leidimo nereikia. Tačiau yra gauti atsakymai, įrodantys būtinybę. Jei situacija nesikeis, mums, kaip kontroliuojančiai institucijai, yra galimybė pasitelkti policiją. Vis neprisikviečiami asmenys būtų atvesdinti į aplinkos apsaugos agentūrą.

  Manau, kol nesibaigs abiejų šalių teisminiai procesai, kurių, kiek žinau, yra 10-11, tol bus sunku rasti bendrą sutarimą.“