Maištingas jaunimas – visos bendruomenės atsakomybė

Atvirame jaunimo centre kasdien apsilanko apie 10–15 lankytojų. Jiems vien lapkričio mėnesį siūloma apie 20 skirtingų veiklų. Tiesa, centro lankytojai čia ne tik smagiai leidžia laiką. Jie privalo laikytis centro darbuotojų sudarytų taisyklių.

Rugsėjo mėnesį Gargžduose oficialiai atidarytas Atviras jaunimo centras, pristatyta jo jauna ir ambicinga vadovė. Verta paminėti, kad tai atsiėjo net 368 tūkst. Eur, iš jų 44 proc. skyrė Savivaldybė. Gargždiškiai vienbalsiai tikina, kad investicijos į jaunimą – bene protingiausias mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas. Tačiau gyventojai pasigenda grįžtamojo jaunimo ryšio. Jaunosios kartos nepuošia ir rūkančiųjų susibūrimai bei galimai niokojama aplinka. Minėto centro direktorė įsitikinusi, kad jaunimas buvo ir bus maištingas, o darbas su jaunuoliais – ilgas procesas.

Kaimynystė bendrystės neprimena

Gargždų atviras jaunimo centras Klaipėdos gatvėje veikia jau antrus metus. Tačiau jų kaimynystėje esančių įstaigų vadovai, darbuotojai visgi džiuginančiomis jaunuolių iniciatyvomis, jų gražinama centro aplinka ar kūrybiniu bei visuomenei pristatomu proveržiu pasidžiaugti dar negali. „Man skauda širdį ne dėl po Helovino šventės galimai jaunuolių išspardytų moliūgų prie kavinės, išrautų gėlių, mažiausiai 50 cigarečių nuorūkų ar šiukšlyno. Susitvarkysime, galime apsisaugoti kameromis. Kol neduš langai – į policiją nesikreipsime. Man rūpi, kas bus toliau su jaunąja karta? Ar reikia nieko nematyti ir tylėti? Kur link judame, jei jaunimo centro teritorijoje dūmą traukia ne tik 14–15-mečiai, tačiau jų gretose net ir 6-mečiai? Juk tokio amžiaus vaikai – besiformuojančios asmenybės. Galbūt šio centro duris praveria „nesugadintas“ vaikas, tačiau neigiamą įtaką jo pasaulėžiūros formavimuisi daro netinkamas pavyzdys? Jokiu būdu nesmerkiu jaunimo. Stebiu juos tik iš šono. Galbūt jie užsiima ir naudingomis veiklomis, tačiau, mano manymu, jos turėtų atsispindėti ne pykčio proveržiais ir aplinkos niokojimu, o grožio kūrimo, įsiliejimo į bendruomenę formomis“, – mintimis dalijosi kavinės „Ievos skanėstai“, esančios šalia Atviro jaunimo centro, savininkė Loreta Mazalienė.

Verslininkė svarstė, kad galbūt jaunimą auklėti derėtų per darbą: „Jei patys kurtų, gal nekiltų ranka niokoti? Ne niokotojams, o pilietiškam jaunimui visuomet būsime atviri. Jei kreipsis, padėsime, kuo tik galėsime. Turime kavinės kiemelį, jį galėtume leisti papuošti, galbūt šioje erdvėje gargždiškiams ir miesto svečiams pristatyti savo darbelius. Reikia atrasti būdus, kaip stiprinti jaunuolių gerąją energiją, o blogąją pažaboti.“

Džiaugiasi net mažais pasiekimais

Atviras jaunimo centras – Europos ekonominio finansinio mechanizmo programos „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ finansuojamo projekto „Atviro darbo su jaunimu plėtra Gargždų mieste“ įgyvendinimas. Minėtame centre sukurtos 7 darbo vietos. Jaunimo darbuotojų vidutinis darbo užmokestis siekia 524,53 Eur. Skelbiama, kad minėtas centras skirtas visiems, tačiau labiausiai orientuotas į rizikos grupės vaikus ir jaunimą. Jaunimo darbuotojai lankytojų laukia pirmadieniais–penktadieniais nuo 13 iki 20 val. „Kasdien vidutiniškai čia užsuka apie 10–15 jaunuolių. Centro lankytojų amžius nuo

14 iki 29 metų. Nuolatinių lankytojų turime apie 70, bent kartą apsilankiusiųjų – daugiau nei 200. Jų užimtumu Gargžduose rūpinasi dvi specialistės – Edita Vyšniauskė ir Simona Stonkienė. Jos abi turi pedagoginių ir psichologinių žinių. Kas geriau supras jaunimą, jei ne pats jaunimas? Tikrai nemanau, kad centro darbuotojoms trūksta kompetencijų. Trečiadieniais jaunuoliai lanko grupines psichologines konsultacijas Visuomenės sveikatos biure. Esame atviri visiems, tad tuos, kuriuos domina mūsų veikla, maloniai kviečiame užsukti“, – dėstė I. Gaudutytė. Ji pasidžiaugė, kad vos per du darbo mėnesius jau užmegztas bendradarbiavimas su 10 organizacijų, taip pat jaunuoliams sudarytas itin didelis veiklų pasirinkimas. „Bangai“ pasiteiravus apie mažamečių rūkymą Atviro jaunimo centro teritorijoje, ji užtikrino, kad dūmą traukia tik pilnamečiai. Anot S. Stonkienės, erdvė rūkymui – dalis Lietuvos atviro jaunimo centrų koncepcijos. „Rūkome, tačiau su nepilnamečiais cigaretėmis tikrai nesidalijame, o nuorūkas susirenkame. Kam teršti Atviro jaunimo centro vardą?“ – žurnalistei kalbėjo patys centro lankytojai. Jie tikino, kad centras – antrieji jų namai.

Draudimai ir ribojimai – ne išeitis

I. Gaudutytė įsitikinusi, kad jaunimas buvo ir bus maištingas. „Jaunimo darbuotojai rūpinasi rūkymo ir alkoholio vartojimo prevencija. Draudimai ir gaudymai – ne išeitis. Apie tai reikia kalbėti visiems: tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek kitose įstaigose“, – dėstė centro direktorė. Anot jos, jaunimas įsitraukia į talkas, įvairias akcijas, centro aplinkos tvarkymą. „Rengsime žibintų dirbtuves, jais pasipuošime aplinką, taip pat vasarą planuojame lauke įsirengti hamakų miestelį. Vienkartiniai projektai, tvarkymosi akcijos veikia, ir tikrai jaunimas prisideda. Tačiau jų negalime padaryti valytojais ar darbininkais. Juk tuomet jaunuoliai tiesiog nebelankys centro, pradės ignoruoti darbuotojus ir tyčia kažką daryti“, – pasakojo pašnekovė.

Kad draudimai ir apribojimai – ne išeitis siekiant ugdyti jaunąją kartą, pritarė ir Savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė. „Su draudimais jaunuolius tik atstumsime, ir jie, užuot ėję į centrą, vėl pasirinks gatvę. Manau, viskas normos ribose. Žinoma, turime būti budrūs ir su meile „auklėti“ rizikos grupės jaunimą. Dėl jų kultūros, manau, kad esame atsakingi visi. Tad nebūkime abejingi ir įspėkime juos. Taip pat nepamirškime, kad jaunimo darbuotojai yra patys jauni žmonės. Jiems reikia bendruomenės pritarimo ir palaikymo. Juk šie žmonės „taiso“, ko mes nepadarėme šeimoje, mokykloje, visuomenėje“, – „Bangai“ komentavo A. Radžienė. Jos nuomone, jaunimo darbuotojai yra kompetentingi suteikti pirminę emocinę paramą, taip pat jų pareiga tarpininkauti ir nukreipti jaunuolius įvairioms konsultacijoms. O naujoji vadovė – iniciatyvi, kūrybinga, darbšti. „Tai teikia vilties, o rezultatams reikia laiko. Centras dirba dar tik antri metai, stebime, analizuojame ir kai išryškės poreikis psichologo paslaugoms, bus sprendžiama“, – pridūrė A. Radžienė.


KOMENTARAI

  • Skaidra KARALIENĖ, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktorė:

    – Turėdama 27 metų pedagoginį darbo stažą ir dirbdama su jaunimu galiu patvirtinti, kad jaunimas visada maištavo prieš nusistovėjusias taisykles, tradicijas ir visada keldavo suaugusiųjų pasipiktinimą bei nepasitenkinimą, kurie yra labiau patyrę ir žino, kaip reikia gyventi. Tačiau jaunimas rūpinasi ne tuo, kaip reikia gyventi. Jiems svarbiausia – savirealizacija, idealai, idėjos, svajonės. Gaila, kad sveikas jaunatviškas maištas kartais virsta agresija, kova su pasauliu bei naikinimu. Esu įsitikinusi, kad tai dažniausiai vaikystės nuoskaudų, suaugusiųjų nesiskaitymo su jaunu žmogumi arba per didelės kontrolės pasekmė. Meilės, šilumos trūkumas šeimoje, kuri dažnai dangstoma materialia išorine gerove. Todėl drįstu sakyti, kad tik šeima yra pagrindų pagrindas, formuojantis jauną žmogų. Ne be reikalo sakoma, kad pirmiausia auklėkime save, o ne vaikus. Kokie būsime mes, tokia bus ir mūsų jaunoji karta.

    Bendraudama su jaunais žmonėmis pastebėjau, kad pirmiausia reikia su jais bendradarbiauti, bendrauti. Pedagogams siūlau mokyklų valgyklose pietauti kartu su vaikais prie vieno stalo, o ne prie estetiškai išpuošto mokytojams. Būtina kalbėti širdies kalba, stengiantis juos suprasti ir visada pastatyti save į jauno žmogaus vietą, prisiminti save, savo idealus ir požiūrius, kai buvai jo amžiaus. Ne įrodinėti savo tiesų, o leisti jam pačiam patirti tai, ką jis privalo patirti ir kartu aptarti jo teisingus, arba ne, patyrimus.

    Nors ir kaip maištauja, jam labai svarbu išgirsti ar pajusti, kad jį laikote suaugusiu žmogumi, galinčiu priimti savo sprendimus. Būtina kalbėtis ir ieškoti kompromisų – nors kartais kalbėtis būna sunku. Visada sprendimus priimti būtina kartu, nenuleisti „iš viršaus“, nes priešingu atveju sulauksime jauno žmogaus pasipriešinimo. Ir niekada nekeisti reikalavimų. Susitarimų būtina laikytis tiek suaugusiajam, tiek jaunuoliui. Nes kitaip jaunas žmogus priims viską kaip absoliutų melą. Kad negatyvi, griaunanti energija taptų pozityvia, kuriančia jėga, tapkime jauno žmogaus draugais ir patarėjais.

  • Daiva GRIKŠIENĖ, psichologė:

    – Darbe su socialinės rizikos grupės vaikais svarbiausia atsekti agresijos ir pykčio užuomazgų priežastis. Dažniausiai neigiamas emocijas paaugliams lemia komplikuoti santykiai su tėvais ar draugais. Jie kaupia nuoskaudas, o jas išlieja fiziniais veiksmais. Pirmieji požymiai – sugniaužti kumščiai, žvilgsnis iš apačios. Norint keisti jaunuolių mąstyseną, prireiks nuoseklaus darbo. Itin svarbu įgyti jų pasitikėjimą. Jį užsitarnauti ir jaunajai kartai autoritetu tapti daug lengviau jaunam žmogui.

Aistė NOREIKAITĖ

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Kodėl neplojame?

Užriestos nosys, kalbėjimas tarsi iš aukšto, nepasilabinimas. Ar nesate susidūrę su tokia situacija, kai buvę jūsų kolegos, draugai, kaimynai ar…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar susipažinote su naujuoju Darbo kodeksu?