Mados dizaino studentė iš Gargždų: „Svarbiausia, jog žmogus jaustųsi gerai“
Lietuvoje stilistės profesija yra apipinta įvairiausiais mitais, kartais vertinama visiškai neteisingai. Apie tai, kokia patirtis reikalinga šiam darbui, pasakoja Vilniaus dizaino kolegijos studentė gargždiškė Gabija Gagilaitė. Mergina ne tik gilinasi į mados dizaino mokslus, bet randa laiko ir kelionėms, knygų skaitymui bei filmų peržiūroms.
– Baigei dar tik antrą kursą Vilniaus Dizaino Kolegijoje, bet jau užėmei dizainerės Aurelijos Beliakaitės asistentės pareigas. Ar buvo sunku studijų metu rasti specialybę atitinkantį darbą?
– Iš tiesų, viskas prasidėjo nuo praktikos pas Aureliją Beliakaitę pirmo kurso žiemą. Darbą gavau kiek vėliau ir, žinoma, labai apsidžiaugiau, nes tai – tikrai puiki patirtis. Dizainerei esu be galo dėkinga, kadangi būdama jos asistente išmokau begalę naujų dalykų, kurie tikrai pravers ateityje.
– Praėjusią vasarą dirbai Amerikoje. Kaip radai tokią galimybę? Ar gyvenimas kitapus Atlanto buvo didelis iššūkis?
– Į Ameriką kartu su studijų drauge vykome pagal „Work & Travel USA“ programą. Tokiu būdu nesunku susirasti darbą, kadangi pasiūlymai svyruoja nuo baristos iki autobuso vairuotojos. Iš pradžių dirbome, o vėliau jau galėjome atsipūsti ir keliauti. Visa vasara buvo tikras iššūkis, mat nebuvome pratusios prie gyvenimo taip toli nuo namų, bet tikrai nieko nekeisčiau. Tai, ko gero, yra viena įdomiausių vasarų, kokią esu turėjusi: jos metu susipažinau su naujais žmonėmis, vietomis, patobulinau savo anglų kalbos žinias. Rugsėjį keliavau tris savaites, teko aplankyti netoli darbovietės esančius mažesnius miestus, taip pat Bostoną, Niujorką, Los Andželą bei Čikagą – įspūdžiai neapsakomi, net dabar sunku patikėti, jog ten lankiausi.
– Tavo nuomone, stiliaus kūrimas – tęstinis procesas? O gal, atradus savo stilių, jis daugiau nebekinta?
– Labai priklauso nuo žmogaus, bet manau, jog stilius su metais gali kisti, nors baziniai, tikrai patinkantys dalykai visuomet išliks tokie pat.
– Ar laikaisi tradicinių stiliaus taisyklių, kurių esmė – proporcijos? Ar vis tik svarbiau, jog drabužis atitiktų tavo charakterį? O gal pavyksta suderinti abu?
– Manau, jog įmanoma suderinti abu dalykus. Svarbiausia, jog žmogus jaustųsi gerai, nesuvaržytas, savas – tik tada galima gilintis į proporcijas bei įvairias taisykles.
– Ar tiesa, jog mados pasaulyje dyla sezoniškumas? Kokie dar garderobo stereotipai po truputį nyksta?
– Taip, sezoniškumas dyla, nebėra taisyklių, diktuojančių, kas ir kaip turi atrodyti, kada tai turi būti dėvima. Šiais laikais apskritai labai keičiasi žmonių stilius bei mąstymas apie visą mados pasaulį. O kalbant apie stereotipus, dabar yra tas metas, kai nyksta kažkokie suvaržymai. Tarkim, puošniai jau pridera rengtis ne tik einant į vakarėlį ar kokią šventę, taip galima atrodyti kad ir kiekvieną dieną, jei tik norisi. Svarbiausia drabužiuose jaustis maloniai ir patikti sau, o ne aplinkiniams.
– Kartais apsivilkus derinį užklumpa dvejopas jausmas: spalvos lyg ir dera, bet kažkas, rodos, negerai. Kaip tokią aprangą „atgaivinti“?
– Užtenka priderinti kokį nors įdomų akcentą – tai gali būti papuošalas (pavyzdžiui, auskarai ar masyvus žiedas), o gali būti ir ryškesnė, išskirtinesnė rankinė. Dažniausiai reikia visai nedaug, jog derinys atrodytų gražiai.
Marija ŠLIUOŽAITĖ
Jaunųjų korespondentų klubo narė
