Lūkesčiai laimėti konkursą išsiliejo ieškiniu Savivaldybei
Savivaldybės vadovų gėlių puokštės, įteiktos Gargždų ligoninės ir Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojų pareigų konkursus laimėjusiems Virginai Ruškienei ir Petrui Serapinui, nuvyto iš teismų gaunamų raštų gausoje. Mat į minėtus postus taip pat pretendavęs rajono Savivaldybės tarybos narys, dr. Egidijus Skarbalius teismui pateikė ieškinį, kuriame išdėstė abejones dėl minėtų Savivaldybės konkursų skaidrumo ir teismo paprašė rezultatus pripažinti negaliojančiais bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Niekuo dėti konkursų laimėtojai jaučiasi nei pakarti, nei paleisti: kol vyksta teisminiai procesai, jie mero potvarkiu tapo tik laikinai einantys medicinos įstaigų vadovų pareigas.
Kad pralaimėję pretendentai kreiptųsi į teismą dėl rajono Savivaldybės organizuotų konkursų į vadovų postus rezultatų panaikinimo, per pastaruosius metus Savivaldybei tokių ieškinių nepasitaikė. Prieš penkmetį panašaus pobūdžio skundas buvo pasiekęs teismą, bet pačios pareiškėjos ilgai netrukus atsiimtas.
Uždraudė priimti sprendimus
Birželio 26 d. Savivaldybėje vykusiame konkurse Gargždų PSPC vadovo pareigoms eiti dalyvavo trys pretendentai. Jau rašėme, kad laimėtoju buvo paskelbtas taip pat anksčiau centrui vadovavęs P. Serapinas. Tą pačią dieną popiet vyko ir kitas konkursas – Gargždų ligoninės vadovo pareigoms, kurį iš keturių pretendentų laimėjo vyr. gydytojos pavaduotoja V. Ruškienė.
Konkurso rezultatus galima apskųsti per tris dienas. Matyt, nesitikėdami perkūno iš giedro dangaus Savivaldybės vadovai liepos 4 d. viešai pasveikino naujuosius medicinos įstaigų vadovus, o dieną prieš tai buvo sudarytos darbo sutartys. Tačiau, pasirodo, kad abiejuose konkursuose dalyvavęs pretendentas E. Skarbalius birželio 29-ajai baigiantis pateikė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams ieškinį dėl konkursų į minėtas vadovų pareigas rezultatų pripažinimo negaliojančiais ir su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinys dar kartą patikslintas liepos 5 d. Atsakovais nurodoma Klaipėdos rajono savivaldybė ir jos Administracija. Civilinė byla nusišalinus vengiant šališkumo Klaipėdos rajono rūmų teisėjai iš Gargždų buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Klaipėdos apylinkės teismas liepos 11 d. priėmė nutartį ieškovo E. Skarbaliaus prašymą tenkinti ir jo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybei ir jos Administracijai priimti sprendimus, susijusius su 2018 m. birželio 26 d. įvykusiais konkursais į Gargždų PSPC vadovo ir Gargždų ligoninės vadovo pareigas, įgyvendinimu ir sustabdyti priimtų susijusių sprendimų galiojimą.
Įžvelgė įvairius pažeidimus
Nors tiek į Gargždų ligoninės, tiek į PSPC vadovų pareigas kandidatavo net po kelis kandidatus, tačiau Savivaldybės konkursas užkliuvo tik vienam pretendentui į abi pareigas – E. Skarbaliui.
Teismui teikdamas ieškinį E. Skarbalius teigia, kad: „minėti konkursai buvo neteisėti, nes buvo vykdomi neobjektyviai, nesilaikant lygiateisiškumo principų, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką (teisėtumo principą), skaidrumo principą ir šie pažeidimai turėjo įtakos konkurso rezultatams“.
Konkursai buvo organizuojami remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu, patvirtintu Viešų konkursų į Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas organizavimo tvarkos aprašu bei kitais teisės aktais.
E. Skarbalius savo ieškinyje teismui atkreipia dėmesį, kad buvo parinktas konkursų pretendentų atrankos būdas – testas žodžiu (pokalbis), praktinė užduotis ir veiklos programos pristatymas. Jis teigia, kad konkurso metu jam nebuvo pateikta jokia praktinė užduotis. Be to, jam įtarimą kelia tai, kad konkurso komisijoje dalyvavo du komisijos nariai, kurie esą buvo tiesiogiai suinteresuoti atrenkamais pretendentais. Mat E. Skarbalius įžvelgė, kad jie, komisijoje būdami Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos rajono filialo tarybos deleguoti atstovai, dar buvo ir konkurse dalyvaujančių minėtų medicinos įstaigų vadovų bendradarbiai. Todėl E. Skarbalius daro prielaidą, esą darbinis ryšys parodo galimą pretendentų vertinimo neobjektyvumą, išskiriant prioritetą tam tikram pretendentui. Jo nuomone, bylos nagrinėjimo metu tikslinga būtų gauti iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos konkurso eigos garso įrašą ir išklausyti visų pretendentų atsakymus į komisijos narių užduodamus klausimus.
„Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą konkursų organizavimo tvarkos aprašą tie du komisijos nariai galėjo konkurse dalyvauti tik stebėtojo teisėmis“, – įsitikinęs E. Skarbalius, akcentuodamas, kad komisijos nariai, asmeniškai pažįstantys atrenkamus kandidatus ir esantys jų pavaldiniai, patys turėjo nusišalinti nuo komisijos darbo.
E. Skarbaliaus ieškinyje, kurį pateikia jo bylos atstovė, pažymėta, kad „pagal komisijų rezultatus konkurse Gargždų PSPC vadovo pareigoms užimti ieškovas kartu su kitu pretendentu pagal surinktų balų skaičių buvo antras, o tai parodo, kad jam buvo galimybė laimėti konkursą“.
Komisijos pirmininkas: esame švarūs
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Andrius Adomaitis, kuris buvo paskirtas minėtų konkursų pirmininku, pasiteiravus „Bangai“ dėl galimai dviejų komisijos narių neobjektyvumo ir galimai žodžiu darytos įtakos kitiems komisijos nariams, tokią prielaidą kategoriškai paneigė. „Tai buvo neutralūs ir profesionaliai užduodantys klausimus komisijos nariai. Dėl kokio nors jų poveikio nebuvo jokios užuominos. Galima perklausyti įrašus – esame ramūs ir švarūs. Pats niekada nepripažįstu jokių užkulisinių susitarimų, niekada nebūčiau sutikęs būti komisijos pirmininkas, jei turėčiau taikstytis su kokiu nors poveikiu. Todėl bet kam galiu tiesiai žiūrėti į akis“, – savo poziciją išdėstė A. Adomaitis.
Nesutinka su priekaištais
Klaipėdos rajono savivaldybės meras liepos 24 d. atsiliepė į ieškinį minėtoje civilinėje byloje ir pareiškė, kad „nesutinka su ieškovo E. Skarbaliaus pareikštu ieškiniu“, o „ieškovo argumentai yra nepagrįsti ir klaidinantys“. Atsiliepime teigiama, kad konkursai buvo vykdomi skaidriai, objektyviai ir laikantis atitinkamų teisės normų, mero potvarkių, minėto viešų konkursų organizavimo ir vykdymo aprašo. Paaiškinama, kad taikant pretendentų atrankos būdą, t. y. testą-pokalbį ir pristatant veiklos programas, po pristatymo komisijos nariai galėjo užduoti klausimų apie veiklos programą, o pretendentai – pateikti savo paaiškinimus. Tačiau esą praktinė užduotis nebuvo privaloma. „Priešingai nei teigia ieškovas, komisija neprivalo atrankos metu pateikti praktinės užduoties pretendentams“, – teigiama Klaipėdos rajono savivaldybės mero atsiliepime, pasirašytame tuo metu pavaduojančios Savivaldybės merą vicemerės Rūtos Cirtautaitės.
Apraše yra reglamentuojama, kas negali būti komisijos nariai. Nei jame, nei aukštesnės galios teisės aktuose nėra tiesiogiai nurodyta, kad komisijos darbe negali dalyvauti darbuotojai – taip dėstoma minėtame atsiliepime.
„Teiginiai apie konkurso pažeidimus yra tik ieškovo nuomonė, kuri galimai yra sąlygota lūkesčių laimėti konkursą bei kilusio nepasitenkinimo konkurso rezultatais“, – daroma prielaida minėtame atsiliepime ir akcentuojama, kad abu pretendentai, kurie laimėjo konkursus, surinko žymiai didesnius balus už kitus pretendentus.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija liepos 25 d. taip pat atsiliepdama į E. Skarbaliaus ieškinį atkreipė dėmesį, jog esą Administracija net negalinti būti atsakove, nes byloje nėra reiškiami jokie reikalavimai dėl Administracijos neteisėto veikimo.
„Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka ir palaiko Klaipėdos rajono savivaldybės mero pateiktame atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, kurių pagrindu prašoma ieškinį atmesti kaip nepagrįstą“, – teigiama Administracijos direktoriaus Sigito Karbausko pasirašytame rašte Klaipėdos apylinkės teismui. Beje, jo rašte, skirtingai nei mero, daroma prielaida, kad taikos sutartis minėtoje civilinėje byloje svarstytina.
Kol kas laikinieji vadovai
Savivaldybė po Klaipėdos apylinkės teismo liepos 11 d. nutarties privalėjo minėtus konkursus laimėjusiuosius ir pasveikintuosius naujuosius vadovus atšaukti iš pareigų. Tad gavus teismo reikalavimą nutartį vykdyti skubiai Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu V. Ruškienei ir P. Serapinui, kol vyksta teisminiai procesai, pavesta tik laikinai vykdyti vadovų pareigas.
– Kartu su PSPC laikinuoju vadovu ieškinyje esame įvardijami trečiaisiais asmenimis, tad beveik kiekvieną savaitę abi įstaigos gauna vokus su raudonu anspaudu – tai įvairūs teismo pranešimai. Suprantu, kad kiekvienas turi teisę demokratinėje valstybėje apskųsti vienokius ar kitokius valdžios institucijų sprendimus, šiuo atveju Savivaldybėje vykusių dviejų konkursų rezultatus. Tačiau mes tampame situacijos įkaitai, darbo kolektyve toks neapibrėžtumas kelia psichologinę įtampą, trikdo kasdienę veiklą. Kaip laikinoji vadovė esu tarsi surištomis rankomis: juk reikia skelbti ir viešuosius pirkimus, ir rengti pareigybinius, ir atsakyti už korupcijos prevenciją bei kita. Laikinumo statusas tikrai nėra ta varomoji jėga, kuri skatintų kurti ir įgyvendinti naujus planus. Mąstydami, planuodami ligoninės perspektyvas ir kokybiškas paslaugas pacientams tikrai turime ties kuo susikaupti, turime glaudžiai bendradarbiauti ir su Savivaldybe, ir su rajono Taryba. Tuo labiau, kad dabartinėmis sąlygomis, kai iš Vilniaus vėl pasigirdo siūlymų uždaryti dalį rajoninių ligoninių, turime tikrai įtemptai dirbti, o ne sukti galvas dėl buvusio konkurso procesų, – kasdienybės problemas „Bangai“ dėstė laikinoji ligoninės vadovė V. Ruškienė, pažymėjusi, jog sunku nuolat įrodinėti, kad pelningai dirbanti ligoninė, pastaruoju metu ypač didėjant vyresnio amžiaus pacientų skaičiui su itin apleistomis ligomis yra reikalinga rajonui. Ir nepaisant to, kad šalia yra didmiesčio ligoninės, kurios, beje, sau kelia kitus prioritetus.
Gargždų PSPC laikinai einantis vadovo pareigas P. Serapinas „Bangai“ dabar sakė nuo platesnių komentarų susilaikysiąs, nes vis tiek ir toliau vykdąs įprastines pareigas, tačiau kategoriškai paneigė, kad konkurso rezultatams įtakos galėjo turėti tai, kad esą komisijoje buvo ir jo pavaldinė. „Ji kompetentingai atstovauja profsąjungos interesams, tai yra labai reiklus, bekompromisis žmogus“, – įsitikinęs P. Serapinas.
Lauks teismo verdikto
Klaipėdos rajono savivaldybė atskirajame skunde prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų liepos 11 d. civilinėje byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nes esą tai prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams ir yra pažeista proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra. Tačiau rugpjūčio 1 d. pateiktame ieškovo atstovės atsiliepime su tokiu prašymu teismui nesutinkama ir Savivaldybei prikišama, kad ji neva tyčia, sužinojusi apie ieškinio pateikimą, skubėjo priimti konkursų laimėtojus, o meras laikinaisiais vadovais nepaskirdamas kitų asmenų, kol vyksta teisminis ginčas, parodęs šališkumą.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas vakar „Bangai“ pateikė trumpą komentarą: „Konkursus laimėjusių vadovų paskyrimas laikinai eiti vadovų pareigas, mano galva, buvo logiškas ir nešališkas, nes abejoti konkurso rezultatais aš neturėjau ir neturiu jokio pagrindo (nekaltumo prezumcija), kol galutinio verdikto nepateikė teismas“.
Artimiausias Klaipėdos apygardos teismo posėdis yra numatytas rugpjūčio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Ernesta Strakšytė „Bangą“ informavo, kad bylų dėl konkursų į vadovų postus neskaidrumo ir rezultatų panaikinimo Savivaldybė iki šiol nėra turėjusi. Tiesa, prieš kelerius metus panašaus pobūdžio skundas buvo, tačiau pačios pareiškėjos netrukus buvo atsiimtas.
„Niekam nenoriu kaišioti pagalių į ratus, ieškinys teismui, nepaisant to, laimėsiu ar nelaimėsiu, yra principinis reikalas. Dar prieš konkursą buvo paleisti gandai, kad esą viskas bus taip sutvarkyta, kad būtent aš laimėčiau konkursą į vienas iš pareigų, buvo sukurtas mitas, esą čia toks yra politinis susitarimas. Betgi konkurso rezultatai parodė, jog nieko panašaus nebuvo ir tie gandai man, kaip realiam kandidatui į ligoninės ar PSPC vadovo pareigas, nepadėjo, o tik dar labiau pakenkė“, – telefonu antradienį „Bangai“ kalbėjo atostogaujantis E. Skarbalius.
Laiškas redakcijai
Maniau nebesivelti į viešas diskusijas. Bet noriu prasklaidyti kuriamus gandus apie mane. Konkursai buvo organizuoti pažeidžiant teisės aktus ir konkursų organizavimo tvarką. Visada buvau principingas šiuo klausimu. Yra ne vienas teisės aktas Lietuvoje, kurie gal kam nepatinka, bet teisės juos pažeidinėti niekas nesuteikia. Nežinau, kas konsultavo merą ir jo sekretoriatą formuojant komisiją, bet sveikatos apsaugos ministro įsakyme vienareikšmiai yra nurodyta, kad darbuotojas negali rinkti sau darbdavio, jis gali dalyvauti tik stebėtojo teisėmis. Visada stengiuosi ieškoti, kas galėjo suklaidinti ir darau prielaidą, kad galbūt švietimo įstaigų vadovų rinkimo nuostatos (kurios, berods, numato mokyklos bendruomenės atstovo dalyvavimo galimybę). Buvo ir daugiau konkurse pažeidimų, bet teisingumą Lietuvoje sprendžia teismas. Deja, tokiu atveju Savivaldybė turės kompensuoti teismo išlaidas arba galimas, o ir teismo rekomenduojamas yra savo klaidos pripažinimas ir šalių susitarimas.
Apie sveikatos įstaigas ir paslaugų būklę kalbėdami pasakykime žmonėms tiesą, kurią ne sykį sakiau. Savivaldybėje nėra Sveikatos strategijos (tai, kas parašyta prieš keletą metų bendruosiuose Savivaldybės strategijos dokumentuose seniai neatitinka tikrovės).Valstybinė sveikatos politika linkusi į medicinos įstaigų tinklo optimizaciją. Įstatymų paketas priimtas Seime. Gargždų ligoninė, kokia yra dabar, išgyventi be Savivaldybės pagalbos nesugebės. Šiemet Savivaldybės taryba ligoninės išsilaikymui skyrė apie 200 000 eurų. Panašių sumų reikės kasmet. Ne Savivaldybės dauguma turi sutarti dėl ligoninės ateities, o visos partijos, kad pasikeitus daugumai ligoninės egzistencija nebūtų paralyžiuota. Tai tik pirmas žingsnis. Gargždų PSPC orientuota į kiekybinius parametrus, jei išsipildys ministerijos planai ir bus pereita prie kokybinio finansavimo, situacija greitai gali pasikeist. Dabartiniai geri rezultatai sąlygoti didžiuliais gydytojų ir slaugytojų krūviais. Darbuotojai dirba ant perdegimo ribos, tai atsiliepia paslaugos kokybei, kurią jaučia daugelis lankytojų. Dirbu Klaipėdos universitete (dėstau Sveikatos fakultete ir dirbu mokslo darbuotoju Sveikatos tyrimų ir inovacijų centre), todėl galiu pasakyt, kad daugelio naujovių, palengvinančių personalo darbą ir pagerinančių paslaugos kokybę pacientams, dėl nesuvokiamų priežasčių bijoma įsileisti.
Bepigu abiem įstaigoms, kai dosni Savivaldybė šalia (kitose savivaldybėse situacija kitokia: ten įstaigos priverstos išgyventi pačios). Nesu šalininkas, kad Savivaldybė neturi padėti, bet bendravimas su Savivaldybe ir ministerija yra nepakankamas. Savivaldybės taryba pagaliau turi sutarti, kokios sveikatos priežiūros įstaigos turėtų būti ir kokias paslaugas turi teikti. Norėčiau retoriškai paklausti. Ar verta dėti pastangas į onkologinių, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, dantų ir kt. ligų valdymą, ar gerai ir taip? Jei svarbu, tai reikia dirbti ta linkme. Nes įstaigų vadovų ataskaitos rodo, kad tam nelieka laiko. Dar pridursiu, ką teko girdėti, kad ši veikla nepelninga. Tad apsispręskime, mums reikalingos tik pelningos paslaugos ar ir sveikesnė bendruomenė.
Su pagarba
Dr. Egidijus SKARBALIUS
Vilija BUTKUVIENĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.
