Loterijos bilietų pirkėjai neatsispiria iliuzinei laimei

Parduotuvėse, prekybos centruose viena iš paklausiausių prekių – loterijos bilietai. Kai kurie pirkėjai per savaitę nusiperka po 1–3, o kiti – ir po dešimtį. Jie tiki laime, atsitiktinumu, likimu, loteriją laiko pramoga ir negaili praloštų pinigų. Žmonės savo noru švaisto pinigus, o loterijos verslo plėtotojai klesti.

Žaidimas be pabaigos

Nedidelėje maisto prekių parduotuvėje Gargžduose teko pastebėti, kad užsukę pirkėjai dažniausiai perka loterijos bilietus. Už 50 centų, eurą, du, bet kai kas negaili ir penkių ar dešimties. Ant momentinių bilietų rašoma, kad galima išlošti 1 000, 5 000, 25 000 ar net

75 000 eurų.

Pirkėjas čia pat azartiškai trina bilietą, puoselėdamas viltį, kad pamatys trokštamą sumą. Pasak pardavėjos, kasdien bilietus perka apie 20 žmonių, kurių amžius – nuo 20 iki 70 metų. Kartais kažkas išlošia 10, 20 eurų, retsykiais – 50 eurų, bet labai retai – šimtą. Tai didžiausia čia išlošta suma.

„Mūsų parduotuvėje vaikai neperka bilietų ir nelošia, – tvirtino pardavėja. – Suaugusieji perka iš pensijos, kiti – iš atlyginimo. Išlošę vėl perka bilietą. Tai azartinis žaidimas, be pabaigos.“ Bet, jos teigimu, nepasitaiko tokių, kurie įsismaginę praloštų visą pensiją ar atlyginimą. Kai kas nusiperka tik retsykiais – laisvalaikio pramogai.

Pardavėja pastebėjo, kad išlošę 20 eurų, pralošia 40. Bet taip pat azartiškai lošiama ir kitose parduotuvėse ir prekybos centruose. Anot jos, kai kurie tiki, kad laimės kodas – gimimo datoje, todėl pagal šiuos skaičius renkasi bilietą.

Pirkti loterijos bilieto niekas neverčia. Žmonės savo noru švaisto pinigus: sumoka valstybei, suneša turtus sukantiems šį verslą. Pardavėja įsitikinusi, kad dalyvauti loterijoje gundo reklama: tu laimėsi. Tačiau niekada neužsimenama, jog pralaimėsi. Žmonės negalvoja, jog kiekvienam išlošusiajam tenka daugybė pralošusiųjų. Kiek turi būti pralošusiųjų, kad laimėtų didžiulę sumą?

Dalyvauti loterijoje skatina ir svajonė laimėti milijoną. Beje, kadaise vienas rajono gyventojas išlošė milijoną, tačiau tai jam tik priartino amžinybės slenkstį.

Milijono neišlošę, bet nenusivylę

Anksčiau gargždiškis Juozas per savaitę pirkdavo ne mažiau nei 5 loterijos bilietus. Tai truko dešimtmetį. Vyras svajojo išlošti daug pinigų, tačiau nemažai jų išleidęs nieko nelaimėjo. Aplinkiniai traukdavo per dantį: tiek loši ir nieko neišloši.

„Didžiausias mano laimėjimas buvo 48 litai, – prisipažino pašnekovas. – Iš pradžių kaupiau loterijos bilietus, nes buvo žadama, kad po metų jie dar kartą dalyvaus žaidime. Sukaupiau kupetas bilietų, bet jokio žaidimo nebebuvo.“

Juozas pirko bilietus, nes jam atrodė, kad vis tiek kada nors išloš. Tačiau daugiau nei lito ar dviejų laimėjo. Negirdėjo, kad pažįstami, draugai būtų išlošę. Kartais jam padovanodavo bilietų, bet irgi nieko nelaimėjo. Kitiems Juozo padovanoti loterijos bilietai irgi nebuvo laimingi. „Be reikalo išmečiau pinigus, bet jau nesusigrąžinsi“, – ištarė vyras.

Daug pralošęs Juozas ir dabar per savaitę nusiperka vieną kitą loterijos bilietą: o gal šį kartą nusišypsos laimė?

Kas mėnesį po kelis loterijos bilietus perkanti gargždiškė Regina prisipažino, kad tai ją traukia. „Kadaise man išbūrė, kad išlošiu daug pinigų, – sakė ji. – Išlošiu dažnai, bet nedaug. Didžiausias mano laimėjimas – šaldytuvas. Prieš kelerius metus jį išlošiau prieš Kalėdas.“

Regina sakė tada nepatikėjusi savo laimėjimu: dešimtį kartų tikrino bilieto numerį. Išlošia ir nedideles pinigų sumas, kurias vėl investuoja į bilietus. Ji teigė nesanti azartiška žaidėja – tik mėgėja, ir tai priklauso nuo nuotaikos. „Galvoju, kad pralošusi nesu“, – linksmai sakė pašnekovė.

Gargždiškis Danielius kiekvieną savaitę loterijos bilietui išleidžia eurą. Didžiausia pramoga jam – per televiziją stebėti žaidimo procesą. Net savo žmoną buvo prišnekinęs dalyvauti loterijoje, bet nieko nelaimėjusi ši daugiau nebelošia.

Prieš kelerius metus Danielius išlošė fotoaparatą. Tačiau neslėpė, jog nemažai pinigų pralošė. „Ką padarysi, kad nesiseka, – šyptelėjo pensininkas. – aistringas lošėjas nesu. Matau, kad kiti perka daugiau bilietų, netgi senukai, stokojantys pinigų.“

Žalos nepastebi

Seime pasiūlyta uždrausti jaunesniems nei 16 metų asmenims įsigyti loterijos bilietų. Mat siekiama vaikus apsaugoti nuo rizikos tapti priklausomiems. Profesoriaus dr. Gedimino Navaičio teigimu, Lietuvoje loterijos bilietai perkami nežalingai. Trečdalis tyrimo metu apklaustųjų per mėnesį skiria tam nuo 5 iki 10 eurų. „Loterijose pralošusio santaupas ar savo būstą neaptikta, – tvirtino jis. – Lietuvoje yra nuo lošimų priklausomų asmenų, kurie gali gydytis, prašytis neįleidžiami į lošimo vietas, tačiau nėra nė vieno, besigydančio nuo potraukio dalyvauti loterijose ar prašymo, kad loterijos bilietai jam nebūtų parduodami.“

Ne visi žmonės perka loterijos bilietus, bet mėgsta stebėti žaidimo procesą per televiziją: kažkas išlošė 100 tūkst. eurų, kažkas – automobilį… Bet kiek reikėjo nupirkti bilietų, kad sukauptų tokias sumas.

KOMENTARAS

Psichologė Daiva Grikšienė:

• – Loterijos bilietai dažniausiai perkami tikint lengvai užsidirbti. Yra atsitiktiniai ir periodiškai juos perkantys asmenys. Pastarieji bando išskaičiuoti algoritmus, prognozuoti, kada tikėtis sėkmės. Atsitiktiniai perka loterijos bilietus tikėdami savo sėkme ir siekia malonumo, minimalaus azarto.

  Priklausomybė loterijai išsivysto pamažu: bilietus perka nuolat, nepastebėdamas, kiek išleidžia, kad laimėtų. Dažniausiai sustabdo artimieji, susizgribę, kad žmogus daugiau išleidžia nei uždirba. Vienkartiniai laimėjimai nebeatperka nuolatinių išlaidų.

  Reikia kalbėtis su lošėju, ar jaučia ribas, kada turi sustoti pirkti loterijos bilietus, ar skaičiuoja, kiek laimi ir pralaimi. Į azartą įsitraukusieji jau nebeskaičiuoja. Išlošęs nedidelę pinigų sumą tikisi, jog kitą kartą bus didesnis laimėjimas. Dar didesnis azartas kyla išlošus daug. Išlošusieji jaučiasi laimingi.

  Loterijos žaidimai tampa šeimos ritualu: visi perka, brauko ir žiūri televizijos laidą, ar laimės. Vienkartinis ritualas nėra blogai – jis suburia, sujungia šeimą.

  Neteko matyti statistikos, kad būtų prasilošusiųjų loterijoje. Tai nevertinama kaip sunki priklausomybė – socialinė aplinka loteriją vertina kaip pramogą ir neįžvelgia grėsmės. Bilietai kainuoja nebrangiai – susidaro įspūdis, jog pinigų juos įsigyjant išleidžiama mažai.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.