Lietuvos Kaimo Parlamentas: Socialinis verslas – naujos galimybės Lietuvos kaimui
Antrą kartą sušauktas Lietuvos Kaimo Parlamentas bandė įžiebti entuziazmą ir verslumo iniciatyvą kaimiškose vietovėse. Diskutuota įvairiausiomis kaimui aktualiomis temomis, bet daugiausia dėmesio skirta socialinės infrastruktūros vystymui, kaimo gyventojų bendruomenių socialinio verslumo ir socialinės įtraukties didinimui.
Pasak Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės Guodos Burokienės, susirinkę kaimo organizacijų, vietos ir nacionalinės valdžios atstovai bei po 3 delegatus net iš 42 šalies rajonų padirbėjo iš peties – priimtas ne vienas svarbus sprendimas Lietuvos kaimiškų vietovių naudai: nuspręsta teikti prašymą LR seimui ir LR vyriausybei įteisinti kaimo bendruomenių organizacijų statusą savivaldos įstatyme, 50 proc. rajonui skiriamų subsidijų skirti kaimui, perkant produkciją viešųjų pirkimų būdu, sudaryti galimybes iki 25 proc. ją įsigyti iš rajono (regiono) tiekėjų. Siekiant pritraukti jaunimą į kaimus turi būti palengvintas jaunimo įsikūrimas juose. Pirmiausia, gerinama kaimo socialinė infrastruktūra, perleidžiant paslaugų teikimą kaimo bendruomenėms. Gerinant kaimo švietimo sistemą, skiriamas mokinio krepšelis priešmokykliniam ar popamokiniam ugdymui, tuo atveju, kai tai vyksta įsteigtuose multifikaciniuose centruose ar kaimo bendruomenės namuose.
„Vienas iš pagrindinių šio periodo tikslų – įtraukti mūsų gyventojus į veiklas, kurios prisideda prie ekonomikos augimo kaime ir taip kuria žmonių finansinę gerovę. Dabar svarbiausia išsaugoti Lietuvos kaimą, sugrąžinti į jį jaunimą, o gyvenimo sąlygas priartinti prie miesto, kad visiems mums kaime būtų gera gyventi ir dirbti,“ – pasakojo LR Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, nudžiugindama, kad jauniesiems Lietuvos ūkininkams išsiderėta didžiausia parama tarp Baltijos šalių ir Lenkijos. Pasak ministrės, artimiausiems septyneriems metams iš viso gauta beveik 2 mlrd. eurų, kurie taip pat skirti ir smulkiesiems bei vidutiniams ūkiams, kaimo bendruomenėms, stambiesiems žemdirbiams bei aplinkos apsaugai. Tai kaimo plėtros garantas, sudarysiantis galimybes išlaikyti mūsų kaimą gyvą ir gyvybingą ateities kartoms.
„Ne vien ūkininkavimas yra kaimo ekonomikos variklis, Lietuvos kaimiškose vietovėse yra didelės galimybės taip pat užsiimti verslu kaip ir miestuose, bet kol kas jų neišnaudoja. Pavyzdžiui, čia pat turime tinkamų žaliavų gaminti tradicinius bei novatoriškus gaminius iš medienos, baldus, rąstinius namus, statybines konstrukcijas, bioenergiją arba maisto produktus bei inovatyvų maistą, turintį vis didesnę paklausą visame pasaulyje, – teigia vienas iš Lietuvos kaimo parlamento iniciatorių, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius. – Pagrindinis iššūkis, jog Lietuvos kaimo bendruomenėms trūksta postūmio, entuziazmo, kryptingo darbo bei visų bendrų pastangų. Privalome prisidėti prie nacionalinių bei regioninių plėtros strategijų kūrimo regionuose. Patys galime organizuoti specializuotas parodas bei kurti internetinius portalus, kur būtų galimybė pristatyti gaminius bei paslaugas, nes tik būdami inovatyvūs ir dirbdami kartu, galime sulaukti gerų rezultatų.“
Antrajame Parlamente sulaukėme gausybę svečių iš Švedijos – socialinio verslo ekspertė, EESRK narė Ariane Rodert pasidalino gerosiomis socialinio verslo ES kaimiškose vietovėse praktikomis, o jaunuoliai iš Švedijos kaimo parlamento kartu ieškojo sprendimų kaip būtų galima didinti kaimo patrauklumą Lietuvoje ir sugrąžinti į jį jaunimą. Ir nors penktadienį vykusio susirinkimo metu, atrodo, nuveikta nemažai, iš švedų išgirdome pasiūlymą Kaimo Parlamentą rengti kaimo vietovėse ir trunkantį ilgiau nei vieną dieną.
Antrąjį Kaimo Parlamentą rengė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Vietos veiklos grupių tinklas, Aleksandro Stulginskio universitetas.
Daugiau informacijos:
Mindaugas Maciulevičius, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys, tel. 8 699 17283 arba 8 614 63627
Guoda Burokienė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, tel. 8 698 11448
