Lietuvių tapatybės puoselėtojų Kavolių šeimos šaknys – Gargžduose

Kokie veiksniai kelia mūsų tautos pasididžiavimo jausmą? Ne taip seniai atliktos apklausos duomenimis, žinoma, pirmiausia sportas, po to seka krašto istorija ir lietuvių pasiekimai mene bei literatūroje.

Vytautas Kavolis.Prieš kelias savaites visuomenei buvo pristatyta Gargždų dvarą valdžiusių baronų Renių šeimos paskutinio atstovo Eugenijaus Renės knyga „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“ priminė, jog Gargždai tikrai gali didžiuotis mieste ir jo apylinkėse gimusiais kūrėjais. Daugelis sako nežinoję apie čia kūrusį tokio plataus akiračio žmogų. Daugelis naujųjų gargždiškių, ko gero, nežino ir apie kitus čia gimusius žymius Lietuvos mokslo, meno, politikos bei visuomenės veikėjus. Tik dviejų sportininkų pėdos įspaustos aikštės grindinyje…

Praėjusiais metais Gargždų piliečio garbės vardas buvo suteiktas uoliam prieškario visuomenininkui, poetui, redaktoriui, kunigui Mykolui Vaitkui. Daugeliui turbūt irgi nėra žinoma, kad Gargžduose yra ir žymaus XX a. lietuvių visuomenės veikėjo, sociologo, kultūros ir literatūros tyrinėtojo, mokslinių knygų ir žurnalų redaktoriaus profesoriaus Vytauto Martyno Kavolio (1930–1996) šeimos šaknys.

Pirmiausia reiktų priminti, kad, knygos „Gargždų miesto ir parapijos istorija“ autorės Janinos Valančiūtės duomenimis, XIX a. viduryje Gargžduose gyveno nedidelė evangelikų liuteronų bendruomenė, Jono Basanavičiaus gatvėje buvo pastatyta tos konfesijos medinė bažnyčia. Šios bendruomenės pirmininku ir bažnyčios kantoriumi buvo Ansas Kavolis. Jo šeimoje gimęs sūnus Martynas Arminas (1897 m. Gargždai –1979 m. Torontas) nuo 1919 metų priklausė Lietuvos šalių sąjungai ir dalyvavo kovose su bermontininkais. Vėliau studijavo teisę Kauno universitete, dirbo įvairų teisininko darbą apygardos teismuose, Vytauto Didžiojo universitete dėstė bažnytinę ir baudžiamąją teisę. Šiomis temomis taip pat rašė straipsnius „Lietuvos aide“, „Vaire“, „Naujojoje Romuvoje“.

Prasidėjus sovietinei okupacijai emigravo į Vokietiją, čia gyvendamas tęsė filosofijos studijas Berlyno ir Tiubingeno universitetuose. Po karo su šeima persikėlęs į Kanadą M. A. Kavolis įšventintas kunigu, dvasios ganytojo pareigas ėjo Toronto ir Monrealio lietuvių evangelikų parapijose. Šiemet sukanka 40 metų nuo jo mirties. Amžinam poilsiui atgulė Kanadoje.

Jo sūnus dr. Vytautas Martynas Kavolis – vienas iškiliausių XX a. lietuvių intelektualų, liberalios JAV lietuvių „Santaros-Šviesos“ federacijos idėjinis lyderis. Ši federacija 1957 m. įkurta kaip atsvara katalikiškoms organizacijoms ir ją sudarė vidurinės ir jaunesniosios kartos inteligentai, siekiantys atsigręžus veidu į Lietuvą išlaikyti lietuvių kultūrą nelietuviškoje aplinkoje, skleisti demokratines idėjas. Jos veikloje nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo V. Adamkus, M. Katiliškis, J. Mekas, R. Mieželis, L. Mockūnas, A. Škėma ir kiti žymūs Amerikos lietuviai.

Dr. Vytauto Kavolio suformuluota tėvynės meilė ar individo laisvės alternatyva, kaip yra pastebėjęs etnologas Donatas Sauka, atvėrė kitos gyvenimiškos patirties akiračius: ar gali nelaisvoje visuomenėje egzistuoti nepriklausomas žmogus? V. Kavolis psichologinėje V. Kudirkos studijoje „Žmogaus genezė“ į šį klausimą atsako taip: „Žūtbūtinis įsipareigojimas tikslui, didesniam už save, tegalimas tada, kai žmogus turi pakankamai įniršio pats sau, kad išsilaisvintų iš visuotinio savimeilės jungo“.

Vytautas Kavolis, su tėvais persikėlęs į JAV, po filosofijos, sociologijos ir antropologijos studijų profesoriavo garsiuose Amerikos universitetuose, o Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe nuo 1992 metų iki netikėtos mirties dėstė Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose. 1993 metais jo nuopelnai Lietuvai įvertinti Nacionaline premija.

Aldona VAREIKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių