Liaudiški vaistai – papildoma gydymo priemonė

Sirgti nenorime nė vienas, tačiau susirgę ne visada gydomės tinkamai. Kartais be reikalo griebiamės vaistų, o rimtą negalavimą bandome išgydyti arbata. „Bangos“ skaitytojai jau antrus metus dalijasi išbandytais liaudies medicinos receptais, kuriuos spausdiname kiekvieną šeštadienį, tačiau kaip tuos receptus vertina medikai? Apie tai kalbėjomės su Gargždų PSPC Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoja Birute Mačiuitiene, vaikų ligų gydytoja Vitalija Steponavičiene ir „Medica klinikos“ šeimos gydytoja Greta Latake.

Pripažįsta ir pataria

„Sergu plaučių uždegimu. Vartojau antibiotikus, o dabar gydytoja patarė gerti medetkų arbatą. Man patinka, kad gydytoja B. Mačiuitienė gydo ne tik vaistais“, – išėjusi iš šeimos gydytojos kabineto džiaugėsi 71 metų gargždiškė pacientė. „Nelaikau savęs liaudies medicinos žinove, bet esu įsitikinusi, kad gydymą vaistais galima papildyti arba baigti liaudiškomis priemonėmis, o kartais ir be vaistų galima apsieiti. Tačiau liaudiškos priemonės

„Jei nėra būtinybės skirti antibiotikų ar kitų rimtų vaistų, skiriu augalinius. Žinoma, peršalus reikia gerti daug skysčių, ypač arbatų. Yra mamyčių, kurios iš karto reikalauja antibiotikų, tačiau didžioji dalis jų nenori“, – pasakojo patyrusi medikė V. Steponavičienė.

tikrai negydo visų ligų“, – paklausta, ar pasikliauja ne vien vaistų galia, atsakė gydytoja B. Mačiuitienė. Vis daugiau pacientų šiuo metu skundžiasi peršalimu, tad jiems gydytoja turi ir liaudišką receptą: „Jei užsitęsė kosulys, sumaišykite lygiomis dalimis svogūnų, alijošių sulčių, medaus, truputį pašildyto sviesto ir gerkite po šaukštelį. Vaikui galima įdėti kakavos, kad būtų skaniau.“ Sausos garstyčios, dedamos prie padų, pasak gydytojos, ypač naudingos vaikams. Suaugusiesiems nuo kosulio B. Mačiuitienė rekomenduoja čiobrelių arbatą, į kurią reikia įpilti šaukštą pertusino, įdėti truputį sviesto ir medaus. „Tačiau yra žmonių, kurie alergiški čiobreliams arba medui, todėl jiems šis receptas netiks“, – perspėjo gydytoja.

Po operacijų atėjusiems pacien­tams B. Mačiuitienė primena apie dilgėles. „Jei žmogui šiek tiek trūksta geležies, vaistus gali pakeisti dilgėlių arbata arba jomis pagardintas maistas, pavyzdžiui, salotos. Dilgėlės – natūralus geležies šaltinis, – sako didelę patirtį sukaupusi medikė. – Jautriems pacientams, kurie skundžiasi nerimu, nemiga, padės valerijono šaknų arbata. Juk tai geriau už raminamuosius vaistus.“

Skiria augalinius preparatus

Gargždų PSPC vaikų ligų gydytoja V. Steponavičienė, paklausta, ar duoda savo pacientų tėveliams patarimų, kaip gydytis be vaistų, pastebėjo, kad dažniausiai siūlo preparatus iš vaistažolių. „Jei nėra būtinybės skirti antibiotikų ar kitų rimtų vaistų, skiriu augalinius.

Kai pacientai skundžiasi sąnarių, nugaros skausmais, Gargždų PSPC šeimos gydytoja B. Mačiuitienė jiems pataria žiupsnelį druskos sumaišyti su šaukšteliu medaus ir įmasažuoti skaudamą vietą. „Vieniems tai padės, kitiems galbūt ne“, – pripažįsta šeimos gydytoja, kad nėra visiems vieno tinkamo recepto tuo labiau nuo visų ligų.

Žinoma, peršalus reikia gerti daug skysčių, ypač arbatų. Yra mamyčių, kurios iš karto reikalauja antibiotikų, tačiau didžioji dalis jų nenori“, – pasakojo patyrusi medikė. Liaudies medicinos receptų sakė pacientėms nedalijanti, tačiau pritaria, kad įvairios žolelės, kompresai gali būti papildoma priemonė gydant tradiciniais vaistais. „Mamos, kurios nepasitiki savimi, ateina dažniau ir dėl nežymių negalavimų. Kai vaikai pradeda lankyti darželį ir ima dažniau sirgti, mamos pačios ima drąsiau gydyti slogą, peršalimą“, – pastebėjo gydytoja V. Steponavičienė. Ji pritaria, kad protingai naudojamos liaudies medicinos priemonės nepakenks. „Peršalus galima dėti ant krūtinės kompresą iš virtos bulvės, sumaišytos su trupučiu aliejaus, tačiau tik tada, jei ligonis nekarščiuoja. Toks kompresas padės atsikosėti, – patarė gydytoja. – Tačiau ne visada skaudančiai gerklei padės karštas virintas pienas, nes jis skatina gleivių gamybą.“ Sloguojančiam vaikui nosį, pasak medikės, reikėtų praplauti jūros vandeniu, o jei nutiko nelaimė ir vaikas nusiplikė verdančiu vandeniu, pirmiausia nudegusią vietą šaldyti, duoti vaistų nuo skausmo ir kviesti greitąją pagalbą arba vaiką vežti į medicinos įstaigą.

Naudingos ir žolelės, ir medus

„Esu labiau tradicinės medicinos atstovė. Su liaudies medicina nelabai draugauju“, – prisipažino „Medica klinikos“ šeimos gydytoja G. Latakė. Tačiau lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms medikė pataria vartoti ir žoleles. „Pavyzdžiui, tiems, kurie skundžiasi padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, siūlau rytais gerti užplikytus maltus linų sėmenis“, –

„Jei žmogus serga, pavyzdžiui, gripu, be vaistų neišsiversi. Komplikacijos dažniausiai kyla dėl to, kad delsiame gydytis, nesilaikome režimo, sirgdami einame į darbą. Įsivaizduojame esantys nepakeičiami, o nepakeičiamų – pilnos kapinės“, – rūpintis laiku savo sveikata ragino „Medica klinikos“ šeimos gydytoja G. Latakė.

sakė G. Latakė ir džiaugėsi pastebinti, kad tai ligoniams padeda. Užklupus peršalimo ligoms, gydytoja savo pacientams primena apie čiobrelių arbatą. „Labai vertinu ir islandinę kerpeną, kai kamuoja sausas kosulys. Tai visada rekomenduoju nėštukėms ir esu įsitikinusi, kad ši neskani arbata naudinga. Nereikėtų pamiršti medaus ir kitų bičių produktų“, – priminė gydytoja, nes pastebėjo, kad medų vartojantys žmonės esantys sveikesni. Paklausta apie daugelio pamėgtą imbierą, G. Latakė patvirtino, kad imbieras stimuliuoja imunitetą, tačiau nelabai tinka žmonėms, turintiems skrandžio problemų.

Gydytoja sakė pati išbandžiusi antpilą, kuris mažina dantenų jautrumą: „Nebepamenu proporcijų, tačiau spirituotas antpilas gaminamas iš bičių pikio ir ajero šaknų, laikomas tamsoje, o po kurio laiko juo skalaujama burna. Dantenų jautrumas tikrai sumažėja.“

Antibiotikai: už ir prieš

G. Latakė pastebėjo, kad vyresni pacientai dažniau nori gydytis antibiotikais, nors jų ne visada reikia. „Kai kuriems pacientams atrodo, kad kiekvieną peršalimą reikia gydyti antibiotikais, nors iš tikrųjų tik mažą jų dalį. Virusų antibiotikai negydo. Būna, kad pacientams tai tenka įrodinėti, – pripažino gydytoja ir pridūrė: – Kartais pacientai iš kabineto išeina net supykę, bet būna maloniai nustebę, kai po savaitės pasveiksta ir be antibiotikų.“

Tačiau jaunos mamos, pasak gydytojos, dažnai elgiasi atvirkščiai: kai antibiotikai būtini, jos nusprendžia vaikui jų neduoti. „Mamos pažada girdyti antibiotikus tik nenorėdamos pyktis su gydytoju. Kai ateina su vaiku po kelių dienų, aišku, kad ligoniui negerėja, tada prisipažįsta, kad antibiotikų nedavė“, – pasakojo G. Latakė ir pabrėžė, kad be reikalo antibiotikų neskiria.

Gydytoja pripažino, kad dažnai su pacientais diskutuoja apie vienų ar kitų vaistų naudą. „Man visada įdomu bendrauti su žmogumi, kuris domisi, ateina apsiskaitęs, o ne su tokiais, kurie pareiškia: „Mano sveikata – jūsų problema“. Tačiau, pasak medikės, sunkiausia diskutuoti su homeopatinių vaistų šalininkais, ypač jei jiems reikalingas rimtas gydymas.