Laukinių kačių idilę nutraukė nuodai?
Meilė naminiams gyvūnėliams gali atnešti didžiulę širdgėlą. Gargždiškė Liucija Kernagienė vis dar graudinasi prisiminusi, kad laukinės katės atsivestą katytę neseniai teko palaidoti. Vienas iš įtarimų – nunuodijimas. Pensininkė apgailestauja, kad ne visi žmonės pakenčia prie daugiabučių gyvenančius katinus.
Po krikštynų – mirtis
Apie sulaukėjusias kates prie daugiabučių vyrauja dvejopa nuomonė. Vieni gyventojai su keturkojais pasiruošę dalintis paskutiniu kąsniu, o štai kiti širsta, kad šeriamos katės nesitraukia nuo langų ir platina ligas.
L. Kernagienė meilės katėms neslepia. Ji su pasididžiavimu pasakoja ir apie anūką, iš prieglaudos pasiėmusį katytę Sniegutę ir netrukus priglaudusį dar vieną aplink langus miaukti pradėjusį katinėlį. Panašu, kad vaikaičiai rūpinimąsi naminiais gyvūnėliais perėmė iš močiutės, mat garbaus amžiaus Liucija nuolat gelbsti prie jos daugiabučio gyvenančias kates. Viena iš jų neseniai atsivedė tris katinėlius, kuriuos gyventojai rado rūsyje. Esą daugiabučio gyventojai tokiai kaimynystei nesipriešino, draugiškai šelpė pienu, maistu. Vieną keturkojį netrukus priglaudė pažįstama moteris, o kitiems dviem močiutės ir kiemo vaikai net krikštynas rengė – pavadino Meilute ir Vėjeliu. Tačiau idilė baigėsi vieną dieną, kai Vėjelį žmonės rado negaluojantį. „Aš pati ir viena septintokė mergaitė katinėlį suskubome vežti pas veterinarą. Išsikvietėme taksi ir abi nuvažiavome. Vėjeliui davė vaistų, net lašelinę statė, o kaimynų mergaitei gydytojas davė dar vaistų, kuriuos ji pati pažadėjo suleisti. Vėliau kačiukui pripažino geltą, ir jis neišgyveno. Mums pasakė, kad jis galėjo būti nunuodytas“, – liūdną istorijos baigtį prisiminė gargždiškė.
L. Kernagienė tik po to prisiminė savo vyrą pasakojus, kad prieš kelias dienas gretimo bendrabučio gyventojas ėjo pro jų namą ir kažką po langais į kairę ir dešinę mėtė. Pensininkė net įtaria, kad tas žmogus galėjo keršyti kitai kaimynei, kuri jam neleidžia garsiai lėbauti, skundžia policijai. Esą galbūt nuodų numesta specialiai, nes toji moteris katėmis itin rūpinosi. „Per kelias dienas pasigedome dar kelių kačių. Apieškojome rūsius, balkonus, bet niekur neradome“, – stebėjosi pensininkė ir įtarė, kad katės galėjo nugaišti. L. Kernagienė dėl nelaimės neketina apleisti kačių. Ji organizuoja pagalbą, kad katėms būtų sukaltos specialios būdelės ar rūsyje įrengta lentų.
Apsauga – sterilizacija
Sunegalavusį laukinį katiną gydęs veterinaras Robertas Galinskas prisiminė, kad gyvūnėliui išties pripažinta gelta, o tokia liga dažnai pasireiškia apsinuodijus. „Tokių įtarimų buvo. Tačiau laukiniai gyvūnai dažnai serga leukemija, platina imunodeficito ir kitokius virusus. Taigi tai galėjo būti ir kitos priežastys. Jei gerai pamenu, katino kraujo netyrėme, taigi negalime tiksliai atsakyti, ar jis ragavo kokių nors nuodų. Gydėme pagal simptomus – kas galėtų būti“, – prisiminė R. Galinskas. Veterinaras akcentavo, kad susirgusį naminį gyvūnėlį reikia itin saugoti: „Viena dozė antibiotikų efekto neduoda. Reikia nuolat lankytis pas veterinarą, paisyti nurodymų. Dėl to pas mus nedažnai atnešamos laukinės katės. Žmonės supranta, kad tai ne valstybės finansuojama klinika. Nesame labdaros organizacija.“ Visgi su keletu geraširdžių gyvūnėlių prižiūrėtojų jis bendradarbiauja ir taiko nuolaidas. Paklaustas, kaip vertina daugiabučių gyventojų šelpiamus katinus, R. Galinskas nuomonės neslėpė: „Esu už tvarką. O tai reiškia, kad pirmiausia tokios katės turi būti sterilizuojamos, kad nesidaugintų, taip pat jas reikėtų paskiepyti. Galbūt garbaus amžiaus žmonės nebeturi kuo rūpintis ir atiduoda visą savo rūpestį tiems gyvūnėliams, taip gaudami didžiulę laimę. Bet turi būti pusiausvyra. Reikia ne tik prižiūrėti, bet ir pasirūpinti, kad tie gyvūnėliai nesidaugintų.“
KOMENTARAS
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ekologas Remigijus ALŠAUSKAS:
– Požiūris į laukines kates skiriasi. Vieni yra jų globėjai, o kiti priešai. Juk praėjusiais metais Dovilų seniūnijoje net buvo atvejis, kai kažkas tikrai išnaikino nemažai kačių. Atsižvelgdami į kitų savivaldybių praktiką, apvažiavome Gargždų miestą ir įvertinome vietas, kuriose būtų galima įrengti specialias šėryklas katėms. Gaila, kad ta pati kitų savivaldybių praktika nėra tik gera – yra buvę, kad jaunuoliai su katėmis pasielgia labai piktybiškai.
Su L. Kernagiene bendravome ir sutarėme, kad daugiabučių teritorijoje galėtų būti įrengtas specialus namelis katėms. Jau suradau meistrą, taigi belieka rasti finansavimą. Žinoma, reikėtų prieš tai pasirūpinti ir gyvūnų sterilizacija, taigi kalbėsime su tokią paslaugą teikiančiais žmonėmis.
Žmonėms, kurie yra prieš laukines kates ir jų kaimynystė netenkina, siūlome kreiptis į gyvūnų globos organizaciją „Nuaras“. Su ja Savivaldybė yra sudariusi sutartį, taigi reaguodami į gyventojų skundus specialistai atvažiuoja ir kates išsiveža.
Eglė ŽADEIKYTĖ
