Latvių puošimosi tradicijos pristatomos Gargžduose

Džiaugsmingos nuotaikos atmosferą atidaryme kūrė svečiavęsis Tukumo Slampės kultūros rūmų liaudies dainų ansamblis „Pūrs“.

 

Broliai latviai šeštadienį gargždiškius ir miesto svečius pasveikino Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga. Gargždų krašto muziejuje atidaryta Latvijos Tukumo tautodailės studijos „Durbė“ dalyvių ir keramikės Madaros Bartkevičos paroda. Reprezentuojama Latvijos taikomojo meno tradicija ir jos interpretacija šiuolaikinio žmogaus akimis.

Latvių paveldu parodos atidaryme domėjosi Klaipėdos rajono tautodailininkai, skulptoriai, kultūrininkai, visuomenininkai. Gargždiškis skulptorius Petras Balsys sveikinimo žodį tarė net latvių kalba. Jis džiaugėsi kaimyninės šalies ir lietuvių bendradarbiavimu, tačiau apgailestavo, kad šįkart latvių parodos atidarymas nesulaukė Klaipėdos rajono savivaldybės valdžios, administracijos dėmesio.Sveikinimas lankytojams

Gargždų krašto muziejaus kuratorė Sandra Uktverytė pasakojo, kad su Tukumo muziejumi gargždiškiai bendradarbiauja nuo 2016 m. Tuomet kartu įgyvendinta edukacinė programa „Kelionė laiku“. Nors pastarasis projektas baigėsi, bendrystė nenutrūko. „Mūsų šalims – Estijai, Latvijai, Lietuvai – istoriniais momentais padėjo išlikti stipri dvasia ir, žinoma, krašto tradicijos. Labai džiaugiamės, kad latviai sutiko čia pristatyti savo liaudies meną, iš kartos į kartą perduodamus amatus. Šį mūsų sumanymą pagal projektą remia Klaipėdos rajono savivaldybė (900 Eur), patys latviai taip pat pasirūpino tekstilės, keramikos darbų atvežimu“, – džiaugėsi S. Uktverytė.

Tukumo muziejaus direktoriaus pavaduotoja Santa Silava akcentavo, jog ši latvių paroda yra dovana lietuviams Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga. „Tai sveikinimas visiems lankytojams. Norime parodyti, ką pavyko išsaugoti, perduoti jaunosioms kartoms. Tai unikali galimybė palyginti lietuvių ir latvių tautinį kostiumą, keramikos niuansus ir pan. Taip dar labiau vieni kitus pažinsime iš kultūros ir etnografijos pusės“, – parodos atidaryme kalbėjo S. Silava.

Juodoji keramika – tvirta ir ilgaamžiška

Nuo XIX a. Tukumas garsėjo savo keramikos dirbiniais. Šiandien ypač populiari juodoji keramika, kurios gamyba pasižymi ekologiškumu, o dirbiniai tvirtumu ir ilgaamžiškumu. Tai viena seniausių keramikos gamybų. Keramikė ir dizaino specialistė Madara Bartkeviča juodosios keramikos darbus kuria savo dirbtuvėse „Saulės krosnis“ Smardės miestelyje. Besidomintiesiems gamybos subtilybėmis menininkė organizuoja dirbtuves, kurių metu dalijasi ištobulinta juodosios keramikos technika. Ypatingam gaminių tvirtumui ir spindesiui išgauti autorė naudoja vašką, kuriuo kelias valandas trunkančio proceso metu sidabriniu šaukštu įtrina į visą gaminio paviršių. M. Bartkevičos kūryboje persipina baltiškosios mitologijos simbolika ir šiuolaikinės formos, o darbai pasklidę ne tik po Latviją, bet ir po Lietuvą, Estiją, Rusiją, JAV bei Kanadą. Gargždų krašto muziejuje eksponuojami M. Bartkevičos kūriniai yra rankų darbo, tekinimo staklės nėra naudojamos. Kūriniai kuriami įspaudžiant augalų raštus, vėliau indai kaitinami 1 000 laipsnių temperatūroje. Autorė perdavė gargždiškiams linkėjimus, tačiau pati parodos atidaryme dalyvauti negalėjo.

Tautiniam kostiumui – išskirtinis dėmesys

Parodoje „Kaip puošdavosi latviai“ pristatomi ir pastarųjų metų taikomosios tautodailės studijos „Durbė“ audiniai ir rankdarbiai: Kuržemės ir Žemgalos regionų etnografinės skaros, įvairiomis spalvomis augaliniais dažais dažytos skaros ir skraistės, lininiai rankšluosčiai ir staltiesės, Tukumo ir Strutelės tautiniai kostiumai, tautinės juostos, merginų vainikai.

Taikomosios tautodailės studija „Durbė“ veikia Tukumo muziejaus Audėjų dirbtuvėse. Studijoje yra 40 staklių, o jos veikloje dalyvauja daugiau nei 50 audėjų. Daug dėmesio skiriama krašto etnografijos pažinimui, domėjimuisi tautiniais drabužiais ir senų audimų pavyzdžiais. Įvairių raštų ir aprašų ieškoma tyrinėjant muziejų rinkinius ir įvairius leidinius. Šiemet, pasitinkant ir Latvijos valstybės 100 metų jubiliejų, Tukumo muziejui Audimo dirbtuvių dalyvės nuaudė 13 komplektų tautinių kostiumų, dar 13 kostiumų yra audžiama. Be tradicinio audimo, studijos dalyviai gali gilintis į siuvinėjimo, siuvimo, pynimo, mezgimo, nėrimo, audinių marginimo, perlų vėrimo ir kitų rankdarbių gaminimo subtilybes.

Klaipėdos rajono tautodailininkų darbai nuo gruodžio 8 d. iki sausio 26 d. taip pat bus eksponuojami Tukumo muziejaus Audimo dirbtuvėse. Į paro­dos atidarymą kartu važiuos ir Dovilų etninės kultūros centro folkloro ansamblis „Lažupis“ su programa.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių