Laisvės nuotaikų prisiminti gargždiškiai neplūdo

Lietuva, Latvija ir Estija savaitgalį minėjo istorinio Baltijos kelio 25-metį. Gyva legenda prisiminta ir Gargžduose, kur Baltijos kelio dvasią budino dainos bei simboliškai iš dangaus pabirę gėlių žiedai. Tokią staigmeną kartu su organizatoriais gargždiškiams dovanojo virš minios praskriejęs Klaipėdos oro linijų lėktuvas. Gineso rekordu anuomet tapusi akcija šįkart būrin sutraukė nedaug miestelėnų. Tačiau dalyvavusieji viltingai tiki, kad lietuviai savo teisę į laisvę gintų taip pat jautriai, kaip tai padarė 1989-aisiais.

650 kilometrų, 2,5 milijono žmonių – tokia gyva žmonių grandinė prieš 25-erius metus rugpjūčio 23-iąją nusidriekė per trijų Baltijos valstybių sostines. Ši pilietinė akcija surengta minint 50-ąsias slapto Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines. Tądien lygiai 19 valandą okupuotų kaimyninių valstybių žmonės susikibo rankomis ir taip paliudijo savo laisvės siekį.

Istorinį maršrutą prisiminti Gargžduose kvietė jungtinis organizatorių kolektyvas. Jėgas suvienijo Gargždų krašto muziejus, Kultūros centras, Jono Lankučio viešoji biblioteka bei Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras. Anot Kultūros centro direktorės pavaduotojos Astos Vaičiulienės ir muziejaus vadovės Sigitos Bučnytės, toks sumanymas ne tik lengvai paskirstė pareigas: „Tai suvienijo ir mus – kolektyvai susidraugavo iš naujo.“ Renginiui įstaigos ruoštis pradėjo praėjusį rudenį.

Šeštadienio popietę Kultūros centre varžėsi proginių „Protų kovų“ dalyviai. Septynios komandos ryžosi pademonstruoti istorines žinias, susijusias su Baltijos keliu. Laisvalaikio centro jaunieji muzikantai, taip pat Kultūros centro atlikėjai kvietė įsijausti į tautą anuomet budinusias dainas. „Trepsiuko“ šokėjai atidavė pagarbą kaimyninei kultūrai ir šįsyk šoko latvių bei estų liaudies šokius.

Kartu su visu Pabaltiju gargždiškiai 19 valandą kviesti susikibti rankomis ir atkartoti istorinę žmonių grandinę. Tačiau patriotiškumo šįsyk pritrūko – aikštėje prie Kultūros centro akciją palaikė tik saujelė entuziastų. Šventinėje programoje dalyvavo ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas bei vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Dalyvių mintys

• Stanislava VARNELIENĖ:

  – Prieš 25-erius metus stovėjau Baltijos kelyje ir iki šiol mane stebina tos dienos vienybė. Įsivaizduokite – telefono ryšio nebuvo ir savo autobusiuke tik per radiją klausėmės, kas vyksta. Mašinos automagistrale važiavo keturiomis eilėmis, dalis variklių užkaisdavo, tačiau čia pat visi šokdavo į pagalbą – vieni kitus gelbėjome. Kiekvienam dalyviui buvo liepta pasiimti po du metrus juodo kaspino, jei gyvoje grandinėje pritrūktų žmonių. Neprireikė – stovėjome petį prie peties priglaudę. Buvo nenusakomas jausmas matant, kad į Baltijos kelią nespėję žmonės čia pat pakelėje uždegė žvakeles – nuo jų švietė visas kelias namo.

• Regina MOCKUTĖ:

  – Vykdami į Baltijos kelią žmonės buvo labai draugiški, darbovietės ir jų vadovai patys organizavo kelionę, nesudarė tam jokių kliūčių. Labai linkėčiau, kad ir šiandien eitume tokiu pat draugiškumo keliu.

• Orinta LILEIKIENĖ:

  – Kai su Gargždų kultūros centro dainavimo studija repetavome dainas koncertui, širdyje vėl ėmė atgimti patriotiškumas. Todėl būtina prisiminti Baltijos kelią, jį pakartoti – žmonės aplink per daug svetimi. Galbūt tokios patriotinės šventės padės sušildyti ir Lietuvos mikroklimatą, kuris dabar tikrai šaltas. Visgi manau, kad jaunimas mažiau patriotiškas ne dėl savo kaltės – meilę šaliai visų pirma reikia skiepyti šeimose.