Laisvės gynėjų dienos ištakos ir sukaktys

Pirmąjį metų mėnesį gyvename kruvinųjų 1991-ųjų sausio 13 dienos prisiminimais. Solidariai pagerbėme laisvės gynėjų, žuvusiųjų atminimą, pasidalijome ano meto įspūdžiais, pasidžiaugėme savo sunkiai iškovota laisve.

Tačiau Sausio 13-oji – ne šiaip sau atmintinų įvykių diena, ji turi ir kitas mūsų kovos už išsilaisvinimą svarbias ištakas bei lemtingus sutapimus. Ypač reikšmingi pasaulio lietuvių puoselėtai Lietuvos laisvės bylai buvo 1983-ieji metai, kada laisvoji Europa aiškiai išgirdo pavergtųjų tautų balsą. Tų metų sausio 13 dieną Europos Parlamentas, kuriam tada atstovavo dešimt Vakarų Europos valstybių, priėmė rezoliuciją dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Šis dokumentas pasmerkė Sovietų Sąjungos įvykdytų trijų kraštų aneksiją, kurią lėmė Molotovo-Ribentropo paktas, ir drauge priminė Helsinkio akte dar 1975 metais priimtą visoms tautoms teisę į apsisprendimą bei teisę apibrėžti savo nuolatinį politinį statusą – ko iš esmės ir siekė Lietuva, 1990 metų kovo 11-ąją paskelbusi atsiskirianti nuo Sovietų Sąjungos ir atkurianti nepriklausomą savo valstybę.

Pasaulio lietuvius vienijęs Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, pasiremdamas šiomis deklaracijomis ir palaikydamas Europos suvienijimo idėją, siekė, kad senajame žemyne vyravusi Lietuvos aneksijos pozicija pasikeistų į aktyvią išsilaisvinimo akciją. Baltijos tautas tai paskatino imtis žygių pasauliui priminti apie siekius atgauti valstybingumą. Su delegacijomis imtasi dalyvauti įvairiose Europos bendradarbiavimo konferencijose, Helsinkio baigiamojo akto dešimtmečio minėjime, Taikos ir laisvės žygyje Baltijos jūra, kituose tarptautiniuose renginiuose.

Dar vienas itin reikšmingas įvykis puoselėjant viltis Lietuvos išlaisvinimo kelyje buvo 1989 metais Gotlando saloje surengtas pasaulio lietuvių atstovų susitikimas ir pasirašytas bendras komunikatas, kuris skelbė, jog „visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Jo pasirašymas tada liudijo visų lietuvių vieningą sutarimą, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų tiek tarp išeivijos ir tautos, tiek tarp skirtingų politinių jėgų ir judėjimų.

Taigi, sausio 13-ąją turime kur kas daugiau dingsčių apmąstyti mūsų šalies istorinius įvykius ir su tuo susijusius reikšmingus faktus.

Aldona VAREIKIENĖ


Taip pat skaitykite:

Darom iki galo!

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Šimtadienio klūpsniai

Prieškovidinio laikotarpio mokyklose vasaris būdavo…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook