Laisvalaikis

Medžiokliniams šunims negailima nei lėšų, nei dėmesio

Prieš porą savaičių Minijos slėnyje vyko XIV respublikinė lietuvių skalikų paroda. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija tokias parodas organizuoja kas antri metai. Taip siekiama populiarinti lietuvių skalikus, vienintelę nacionalinę medžioklinių šunų veislę. Tačiau XIV respublikinėje parodoje, be 48 lietuvių skalikų, dalyvavo dar 13 veislių medžiokliniai šunys: estų skalikai, taksai, laikos, jagdterjerai, bavarų pėdsekiai ir kt. Šunų amžius – nuo 6 mėnesių iki 10 metų ir veteranai. Daugelio šunų šeimininkai – medžiotojai, su savo augintiniais suvažiavę ne tik iš kaimyninių Žemaitijos rajonų, bet ir iš Panevėžio, Kupiškio, Šakių, Zarasų, net iš Šalčininkų. Mūsų rajone užregistruota 40 medžioklinių šunų, iš kurių 7 lietuvių skalikai.

Vertino kinologai

Paroda, kuri jos dalyviams ir šunų mylėtojams tapo švente, prasidėjo nuotaikingai. Dalyvius ir žiūrovus pasveikino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas, rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Medžiotojų ir žvejų draugijos Gargždų skyriaus pirmininkas Remigijus Alšauskas. Lietuvių skalikų ekspertai Vida ir Paulius Valužiai iškėlė Medžiotojų ir žvejų draugijos vėliavą, o muzikantai kaip prieš medžioklę pūtė ragus.

Į parodą susirinkę žiūrovai galėjo stebėti, kaip kinologai vertino šunis pagal jų išvaizdą: kailį, akių spalvą, uodegą, dantis ir kitus kriterijus. Vėliau vyko dresūros testas, o kantriausieji sulaukė ir gražiausio šuns rinkimų, kuriuose galėjo dalyvauti puikiai ringe įvertinti keturkojai. Parodos komentatorius kinologas Vytautas Klovas nuolat informavo, kas vyksta ringuose, tačiau po kelis šunis į parodą atsivežusiems dalyviams nebuvo lengva visur suspėti.

Pagyrimai kalėms

Su 7 metų lietuvių skalikų veislės kale Era parodoje dalyvavęs mūsų rajono „Dianos“ medžiotojų būrelio narys Jurij Bagrov sakė, jog medžiojąs nuo 1965 m., o su šunimis draugaująs visą gyvenimą. Medžiotojas sakė vertinantis lietuvių skalikų veislės šunis ir visada renkasi kales: „Kalės protingesnės, nors joms reikia daugiau dėmesio. Lietuvių skalikai neagresyvūs šunys, bet jei kas puls, mokės apsiginti.“ Pasak patyrusio medžiotojo, medžioklinių šunų gyvenimas nesąs ilgas, nes jie daug ir sunkiai „dirba“ – medžioklėse ir varo žvėris, ir ieško nušautų. “Apie 80 proc. nušautų žvėrių suranda būtent šunys“, – glostydamas Erą gyrė šeimininkas. Nors prizų ji neiškovojo, mylinčiam šeimininkui ji vis tiek pati geriausia.

Medžiotojų būrelio „Žvelsa“ vadovas Vaidas Skuodas su lietuvių skalikų veislės Dora, kuriai 3 metai, respublikinėje šunų parodoje dalyvavo antrą kartą. „Esu turėjęs laikų, jagdterjerų, tačiau skalikai ramesni, o kalės lengviau dresuojamos“, – sakė medžiotojas, kurio numylėtinę kinologai įvertino puikiai pagal visus kriterijus.

Dora užsitikrino teisę dalyvauti gražiausio Klaipėdos rajono šuns rinkimuose, tačiau džiaugsmo nerodė, atvirkščiai, atrodė liūdna. „Juk iš kaimo į miestą atvažiavo“, – juokavo V. Skuodas, kuriam Dora – geriausia pagalbininkė medžioklėse su varovais. Šunų ekspertai pripažįsta, kad geriausiai lietuvių skalikai jaučiasi sekdami pėdsakais. Jiems padeda ypatinga uoslė ir net ausys.

Zuzia saugo namus

Nors šeimininkai gyrė savo keturkojų gerą, ramų būdą, penkias valandas trukusioje parodoje įsiplieskė ne vienas skalikų konfliktas. Galbūt pajuto konkurenciją? Tačiau keturkojų šeimininkai, kurie dažnai patys ir dresuoja savo šunis, aistras nuramino ir šunų kovos vaizdų išvysti neteko. Žiūrovai, kurie eidami į slėnį tikėjosi iš tolo išgirsti šunų skalijimą, sakė nustebę, jog keturkojai elgėsi gana santūriai, ramiai. „Save gerbiantis, išauklėtas šuo be reikalo netauzija“, – šmaikštavo Juozas Mažutis iš Maciuičių. Skirtingai nuo daugelio parodos dalyvių, jis ne medžiotojas. Pasak vyriškio, jo augintinė Vakarų Sibiro laika Zuzia sauganti namus. „Naktį ji piktesnė, ypač nekenčia girtų, o dieną ramesnė. Jei kas į kiemą užsuko, porą kartų sulojo, atseit pranešė šeimininkams, o paskui žinokitės patys“, – Zuzios filosofiją dėstė J. Mažutis.

Estų skalikai įvertinti puikiai

Laukdami kinologų įvertinimo jaudulį tramdė „Minijos“ medžiotojų būrelio nariai Egidijus Gedmintas ir Bronius Kivilis. Jų keturkojai pagalbininkai – estų skalikai, kurie kur kas mažesni už lietuvių skalikus. Skiriasi ir jų spalva: kailis būna dviejų spalvų – baltas su rudom dėmėm. Pasak Egidijaus ir Broniaus, tai irgi neagresyvūs šunys, o į medžioklę su jais galima eiti nuo 6-7 mėnesių. 1,5 metų Tiros šeimininkas E. Gedmintas, sužinojęs, jog kalę kinologai įvertino puikiai, neslėpė džiaugsmo ir sakė, jog važiuosiąs ir į kitas parodas, nesvarbu, kur jos vyksiančios. Tiros mama 3 metų Čara savo šeimininką B. Kivilį taip pat pradžiugino, nes įvertinta puikiai. „Tai jau trečias mano šuo. Vieną pavogė, kitą suvažinėjo. Medžiokliniai šunys dažnai dingsta medžioklėse, – pasakojo Čaros šeimininkas. – Radusieji dažniausiai elgiasi neteisingai. Jie atidaro savo mašinos duris, o medžiokliniai šunys iš karto šoka net ir į svetimą mašiną. Geriau palikti ten, kur rado, nes medžiotojams po to tenka ieškoti ne vieną dieną.“ B. Kivilis, apie už Tilvikų dingusį šunį paskelbęs „Bangoje“ ir Plungės rajono laikraščiuose, sulaukęs skambučio iš Žarėnų. Laimei, šunį atgavęs.

Geri šeimininkai rūpinasi, kad šuo gautų visų reikalingų medžiagų, tad verda košes, sriubas, perka specialų šunų maistą, kaulus ir t.t. Nors medžioklinius šunis auginantys vyrai dievagojosi, kad neskaičiuojantys išlaidų, bet jos, priklausomai nuo šuns veislės, per mėnesį gali siekti apie 500 litų.

Šuo pagal charakterį

Parodoje tarp žiūrovų sukinėjęsis „Minijos“ būrelio medžiotojas Vidmantas Putrius sakė, kad jam įdomu esą viskas, kas susiję su medžiokle ir šunimis. „Pradėjau šunis laikyti nuo 14 metų, o medžiotoju tapau 18-kos. Tėtis irgi buvo medžiotojas“, – sakė vyriškis. Jis prisipažino, jog iš visų medžioklinių šunų, kurių turėjęs ne vieną, jam labiausiai patinkantys jagdterjerai. „Šunį reikia rinktis pagal savo charakterį, – įsitikinęs patyręs medžiotojas. – Jagdterjerai karšto temperamento.“ Tačiau, pasak vyriškio, šių šunų amžiaus vidurkis 6 metai, nes medžioklėje „dirba“ sąžiningai: „Jie universalūs. Seka gyvūną ir vandenyje, puikiai plaukia, nardo, todėl pasitaiko, kad bebras ir perkanda jagdterjerą.“

Neatsispyrė kaului

Daugiausia žiūrovų emocijų sukėlė dresūros testas. Kartu su 3 mėnesiu Raselo teriu šunų pasirodymą stebėjęs gargždiškis medžiotojas Vytautas Lisauskas sakė, jog net vilkšunį buvo išdresavęs medžioti. Naujasis jo draugas kol kas norįs tik žaisti, tad ir parodoje traukė vaikus, kurie jį glostė. Tuo metu ringe šunys turėjo paklusti šeimininkų komandoms gulti, sėsti, eiti, neliesti kaulo. Pirmosios komandos pasirodė nesunkios keliems keturkojams, tačiau paskutinioji, kai po nosim gulėjo kaulas, daugeliui pasirodė sunkiai arba visai neįveikiama. Žiūrovams tai buvo atrakcija, tačiau šunų šeimininkams augintinių nepaklusnumas nesuteikė džiaugsmo.

Nuotaikingai šunų pasirodymą stebėję Jovita, Daiva ir Algimantas sakė, jog atėję galbūt net išsirinkti kokios nors veislės šunį. Patys gyvenantys nuosavame name ir voljeruose laikantys du šunis. „Norėčiau paklusnaus šuns. Tokio, kuris po 10 metų galbūt ir rankinę paneštų“, – juokėsi Jovita.

Parodoje buvo galima ne tik pasigėrėti įvairiais šunimis, bet ir jų įsigyti. Gargždiškis Dainius Noreika atokvėpio minutes leido kartu su bavarų pėdseke Ferry red Bavaria, kuri neseniai atsivedė pirmąją vadą. Vėliau paaiškėjo, kad Ferry atiteko ne vienas parodos prizas. Ji buvo įvertinta už paklusnumą ir tapo gražiausia skirtingų šunų veislių kategorijoje. Prie keturkojų pardavėjų sukinėjosi vaikai, kurie norėjo ne tik pasižiūrėti į juos, bet ir paglostyti. Bene brangiausias šunelis kainavo 1,5 tūkst. Lt.

Būda – į Kupiškį

Vyriausioji ekspertų komisija paskelbė šios parodos nugalėtojus. Kinologo Zigmo Goštauto premija, kurią įsteigė jo sūnus Zigmas bei Telšių medžiotojų ir žvejų draugija, ir premijos laureato diplomas įteikti Vidai ir Pauliui Valužiams už nacionalinės medžioklinių šunų veislės – lietuvių skalikų puoselėjimą ir propagavimą. Medžiotojų ir žvejų draugijos Gargždų skyriaus įsteigtas prizas būda, kaip kažkas pajuokavo, vieno kambario butas, atiteko gražiausiai lietuvių skalikų veislės atstovei Vėtrai ir iškeliavo į Kupiškį. Savivaldybės administracijos įsteigtas prizas gražiausiam lietuvių skalikui pradžiugino Nulio šeimininką iš Plungės. Gražiausiu mūsų rajono šunimi pripažinta Vakarų Sibiro laika. Jos savininkui Arūnui Valiūnui įteikta Seimo nario P. Gražulio taurė. Pamaloninti buvo ir šunys (kai kuriems teko didžiuliai maišai šunų maisto), ir jų šeimininkai, kurie apdovanoti atminimo medaliais ir katalogais, puikiai įvertintų šunų savininkai – parodos diplomais, vertingomis knygomis apie gamtą, taurėmis ir kitais prizais.

Pasak vyriausiosios kinologės Rimos Ivanauskienės, paroda buvo organizuota puikiai: „Tai buvo šilta paroda, jautėsi gera aura.“ Iš visų šunų kinologė sakė didžiausią simpatiją jaučianti būtent lietuvių skalikams: „Jie kaip žemaičiai: kol nepažįsti, žiūri nepatikliai, atsargiai, bet kai susipažįsti, tampa draugiški.“ Kadangi daugiausia lietuvių skalikų auginama Žemaitijoje, parodos dažniausiai ir vykstančios šiame regione. Planuojama jas organizuoti kasmet.

Medžiotojų ir žvejų draugijos Gargždų skyriaus pirmininkas R. Alšauskas pasidžiaugė, kad Gargžduose Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija su Lietuvos kinologų draugija pasirašė sutartį dėl lietuvių skalikų įtraukimo į Tarptautinės kinologų organizacijos (FCI) katalogą. Tad lietuvių skalikai lygiomis teisėmis su kitomis FCI veislėmis galės dalyvauti tarptautinėse parodose.

Laima ŠVEISTRYTĖ